Europos Sąjungos nepriklausomos fiskalinės institucijos įspėja, kad šiuo metu esantis ciklinis ekonomikos pakilimas nėra išnaudojamas gerinti struktūrinį biudžeto balansą. Tokia išvada  pateikiama šių institucijų paskelbtoje bendroje publikacijoje „Europos fiskalinės politikos monitorius“. Joje teigiama, kad nepaisant artimiausiais metais numatomos tvarios ekonomikos augimo perspektyvos, matomi reikšmingi vidaus ir išorės rizikos veiksniai, susiję su aukštu privačios skolos lygiu ir intensyvėjančiais pasaulinės prekybos suvaržymais.

Valstybės kontrolė, nuo 2015 m. vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas Lietuvoje, savo įžvalgose teigia, kad projektuojamas Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. išliks subalansuotas, vienodai veikiamas vidaus ir išorės paklausos.
 
„Atkreipiame dėmesį, kad pastaraisiais metais pasiektą nominalų valdžios sektoriaus biudžeto perviršį lėmė vienkartiniai ir nenuolatinio pobūdžio veiksniai. Projektuojama, kad Lietuvos fiskalinė politika 2018 m. išlaikys prociklinio skatinimo kryptį. Tai reiškia, kad gerais laikais nėra formuojama pakankama fiskalinė erdvė, kuri verslo ciklo nuosmukio metu leistų vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Europos fiskalinės politikos monitorius – tai ES nepriklausomas fiskalines institucijas jungiančio tinklo iniciatyva. Šios institucijos savo atliktų vertinimų pagrindu prisideda prie ES ir pasaulyje vykstančių diskusijų dėl fiskalinės raidos.

Europos fiskalinės politikos monitorių vienu metu publikuoja 24-ių ES valstybių fiskalinės institucijos. Apibendrinančią apžvalgą rengia šio tinklo sekretoriatas kartu su Taikomųjų makrofinansų centru prie Jorko Universiteto (Jungtinė Karalystė). Monitorius skelbiamas du kartus per metus, sausio ir liepos mėnesiais.

Monitorių lietuvių kalba galima rasti čia arba Lietuvos fiskalinės institucijos svetainėje.
 

Komentarams:
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė, tel. (8 5) 204 7646, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

EBPO tinklo, vienijančio parlamentų biudžetų tarnybas ir nepriklausomas fiskalines institucijas, 10-ąjį metinį susitikimą pradėjęs Korėjos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Biudžeto tarnybos vadovas Chunsoon Kim pasveikino Lietuvos delegaciją, kuriai Seulo susitikimas yra pirmasis nuo tada, kai ji tapo EBPO nare. Šiuo metu EBPO tinklas vienija 30 institucijų. Šiame  jubiliejiniame susitikime dalyvauja 36 valstybių atstovai iš viso pasaulio, 42 nepriklausomos fiskalinės institucijos,  įskaitant ir ne EBPO nares.

„Valstybės kontrolė domina EBPO šalių bendruomenę, nes yra išskirtinė – po vienos nepriklausomos organizacijos stogu veikia trys atskiros nepriklausomos institucijos: klasikinė aukščiausioji audito institucija, ES investicijų audito institucija ir fiskalinė institucija. Su susitikimo dalyviais diskutavome, kaip, esant tokiai sudėtingai struktūrai, užtikrinamas trijų visiškai skirtingų funkcijų vykdymas, įvardijome pranašumus ir trūkumus, kalbėjome apie kitą savo patirtį“, – sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

EBPO tinklo pirmininkas, Jungtinės Karalystės Biudžeto atsakomybės tarnybos vadovas Robert Chote, kreipdamasis į susitikimo dalyvius, atkreipė dėmesį į tris svarbiausius sritis, kuriose EBPO tinklas galėtų būti efektyvesnis ir padėtų nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms vykdyti jų mandatą:  atliekant tarpusavio institucines peržiūras, skatinti apsikeitimą geriausia praktika ir jos plitimą; suteikti paramą parlamentams ir vyriausybėms įkuriant fiskalines institucijas; paremti tas institucijas, kurių nepriklausomumui ar egzistavimui kyla grėsmės, arba tas, kurios susiduria su netiesioginėmis kliūtimis, neleidžiančiomis efektyviai vykdyti savo pareigas.

Taip pat EBPO metinio susitikimo metu įvyko valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio ir EBPO sekretoriato atstovų dvišalis susitikimas, kurio metu buvo aptarta, kokių tolesnių žingsnių Lietuva turi imtis siekdama stiprinti fiskalinės institucijos nepriklausomumą, veiklos kokybę, gerosios praktikos taikymą ir užtikrinti jos atitiktį EBPO principams, nustatytiems tokioms institucijoms.

„Lietuvos fiskalinė institucija veikia dar tik ketvirtus metus. Jos veiklą organizuojame atsižvelgdami į EBPO valstybių gerąją praktiką, tačiau Valstybės kontrolei, kaip fiskalinei institucijai, stiprinti ir jos veiklos kokybei užtikrinti būtina teisėkūros investicija. Dabartinis Valstybės kontrolės įstatymas nekeistas jau 16 metų. EBPO pareigūnus informavau, kad mūsų institucijos savarankiškumą, atskaitomybę ir įgaliojimus stiprinantis įstatymo projektas jau parengtas, registruotas ir laukia, kol bus svarstomas Seime“, – sakė Arūnas Dulkys.

EBPO sekretoriatas atlieka fiskalinių institucijų veiklos peržiūras, kurių tikslas – nustatyti peržiūrimos institucijos esminius iššūkius ir pateikti jai rekomendacijas. Siekiant užtikrinti tinkamą funkcionavimą, dvišalio susitikimo metu buvo sutarta, kad dar šį rudenį bus pradėta derinti, kaip bus atliekama Lietuvos fiskalinės institucijos veiklos išorinė peržiūra. Ją atliks EBPO.

Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamente (toliau – ESIAD) liepos 3–5 dienomis lankosi Kroatijos Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūros (angl. Agency for the Audit of European Union Programmes Implementation System, ARPA) atstovai. Vizito tikslas – susipažinti su Lietuvos patirtimi įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas finansines priemones ir padedant i Lietuvos kolegoms pasirengti šių priemonių auditui.

Kroatijos atstovų teigimu, Lietuva pasirinkta kaip viena iš ES šalių narių, pirmaujančių pagal šioms priemonėms skirtą ES struktūrinių fondų lėšų dalį, ir atsižvelgiant į ESIAD sukauptą patirtį atliekant finansinių priemonių auditus 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais. Tai puiki galimybė susipažinti su gerosios praktikos pavyzdžiais, identifikuoti galimas rizikas ir pasirengti ateities iššūkiams, tokiu būdu stiprinant Agentūros administracinius gebėjimus tinkamai ir laiku atlikti 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo tinkamumo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumo ir metinių sąskaitų (apibendrinančios finansinės informacijos) teisingumo auditus.

Delegacija taip pat lankysis Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Mokomasis vizitas organizuojamas ir iš dalies finansuojamas pagal Europos Komisijos Techninės pagalbos informacijos mainų (TAIEX) programą.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys liepos 2–4 dienomis dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 10-ajame metiniame parlamentų biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų susitikime Seule (Pietų Korėja).

„EBPO nepriklausomų fiskalinių institucijų metiniuose susitikimuose dalyvaujame nuo 2015 m. – nuo tada, kai pagal Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą Valstybės kontrolei buvo pavesta vykdyti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, – išvykdamas sakė Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. – Buvome aktyvūs Lietuvos stojimo į EBPO proceso dalyviai: fiskalinės institucijos veiklą kūrėme atsižvelgdami į EBPO principus bei EBPO valstybių gerąją praktiką, 2016 ir 2017 m. atlikdami valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimus naudojomės EBPO metodologija.“

Metinio susitikimo paraštėse planuojamas dvišalis Lietuvos atstovų ir EBPO pareigūnų susitikimas, kurio metu bus aptarti tolesni žingsniai, reikalingi Lietuvos fiskalinei institucijai stiprinti ir veiklos kokybei užtikrinti.

10-ąjį metinį EBPO parlamentų biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų susitikimą organizuoja Pietų Korėjos Nacionalinės Asamblėjos Biudžeto tarnyba. Darbotvarkėje numatyta diskutuoti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios galių balanso biudžeto procese klausimu; bus pristatyta EBPO publikacija EBPO biudžeto proceso apžvalga; vyks diskusijos skolos tvarumo analizės, fiskalinio tvarumo sveikatos srityje, fiskalinių institucijų veiklai vertinti reikalingos informacijos rinkimo ir kitais klausimais.

Europos Audito Rūmai (EAR) ES aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) ryšių palaikymo komiteto vardu paskelbė Europos Sąjungos šalių valstybinių auditorių darbo, skirto kovos su jaunimo nedarbu ir jaunimo integracijos į darbo rinką skatinimo priemonėms, apžvalgą (kompendiumą). Audito kompendiumas yra paremtas 2013–2017 m. 13-os ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) ir Europos Audito Rūmų paskelbtomis audito ataskaitomis.

EAR naujai paskelbtame kompendiume yra apžvelgta ir jų pasirinkta Lietuvos AAI atlikto audito ataskaita „Kaip panaudojamos profesinio mokymo galimybės“. Tai, kad Lietuvoje jaunuolių, besimokančių profesinio mokymo įstaigose, ir suaugusiųjų, dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą programose, 2016 m. lygis buvo vienas žemiausių Europos Sąjungoje, paskatino Valstybės kontrolę atlikti minėtą auditą ir analizuoti, ar investicijos į profesinį mokymą pagerino jo kokybę ir patrauklumą. Su Valstybės kontrolės atliktu auditu galite susipažinti čia.

Kompendiume pažymima, kad jaunimo nedarbas yra prioritetinis daugumos ES valstybių narių ir ES institucijų darbotvarkių klausimas. 2016 m. daugiau kaip 4 milijonai jaunų europiečių negalėjo rasti darbo ir išlieka didelė jų dalis, kurie susiduria su ilgalaikiu nedarbu. Už jaunimo nedarbo mažinimą daugiausia atsako nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos. ES remia ir papildo jų pastangas.
 
Aukštas užimtumo lygis yra vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Valstybės narės investuoja daug viešųjų lėšų spręsdamos jaunimo nedarbo problemą. Šioms investicijoms dažnai teikiama parama iš ES fondų.

Audito kompendiumas yra nacionalinių AAI ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimo per ES ryšių palaikymo komitetą rezultatas. Jis parengtas kaip informacijos šaltinis kiekvienam besidominčiam šia svarbia politikos sritimi. Parašytą 24-omis ES kalbomis  kompendiumą galima rasti ES ryšių palaikymo komiteto interneto svetainėje.