Iš visų švietimo pakopų didžiausią ekonominę grąžą duoda investicijos į ankstyvąjį ugdymą nuo gimimo iki 5 metų. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, ypač teigiamai veikia augančius nepalankioje socialinėje aplinkoje. Deja, ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta vietų, o auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų.

2017 metais pagal ikimokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 101 tūkst. vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) buvo skirta apie 300 mln. eurų, rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“.

Į darželius patenka ne visi

Ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: skirtingose savivaldybėse ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 14–67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nebuvo pakankamai vietų visiems norintiems. 30-yje savivaldybių vietų trūko tėvų pasirinktose įstaigose – jiems buvo pasiūlyta savo atžalas leisti į labiau nutolusius darželius, bet atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina tik 37 savivaldybės iš 60-ies.

Audito rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo procese nedalyvavo daugiau kaip trečdalis (36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.

„Kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie mokosi vyresniame amžiuje. Tai ypač svarbu nepalankioje socialinėje aplinkoje augantiems vaikams, nes ikimokyklinis ugdymas jiems padeda ateityje susikurti geresnį gyvenimą ir moko savarankiškumo. Deja, trečdalis vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, tokios galimybės negauna“, – sako Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Česaitienė.

Grupės perpildytos, uždirbama mažiausiai

Kaip rodo auditas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos spragas lemia ir tai, kad Lietuvoje nėra sukurta išorinio vertinimo sistema. Turint tokią sistemą ir žinant ugdymo kokybės lygį įstaigose, galima planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, suteikti pagalbą įstaigoms, užtikrinti kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą.

Siekiant užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę ir jo prieinamumą, aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai. Ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo sistemą Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo sukurti iki 2022 metų. Iki tol, auditorių nuomone, bent jau ikimokyklinio ugdymo programų vertinimą – tiek savo, tiek privačių įstaigų – galėtų užtikrinti savivaldybės.

Šis auditas yra Valstybės kontrolės vykdomų sisteminių švietimo srities auditų dalis. Jo rezultatai papildo praėjusiais metais atlikto audito „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išvadas ir rekomendacijas.

Valstybinio audito ataskaita: Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti

Komentarams:
Kristina Česaitienė
Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. (8 5) 266 6817, el. p. kristina.cesaitiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė dalyvauja Vienoje vykstančiame simpoziume „Geras viešasis administravimas ir nauda piliečiams. Parlamentinių kontrolės institucijų vaidmuo“. Jį rengia Austrijos aukščiausioji audito institucija (AAI) ir Austrijos ombudsmenų valdyba.

Renginio metu jo dalyvės – aukščiausiosios audito institucijos ir ES šalių narių ombudsmenų institucijos – nagrinėja klausimus, su kuriais šios abi kontrolės institucijos susiduria pastaruoju metu: geras viešasis valdymas, skaidrios ir atskaitingos institucijos, sveikata ir sveikatos apsauga, skurdo mažinimas. Svarbus renginio klausimas – tvarios plėtros tikslai ir kaip savo darbu prie jų įgyvendinimo prisideda AAI ir ombudsmenai.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys viename iš simpoziumo seminarų – „Sveikata ir gerovė“ – pristatė sveikatos apsaugos sistemos iššūkius. Austrijoje rengiamo simpoziumo viena pagrindinių temų atspindi šių metų valstybės tvarios plėtros konferencijos SIGNALS siunčiamą signalą – sveikatos priežiūros kokybę.

„Kai savo energija, laiku ir kitais ištekliais neprisidedame prie viešųjų gėrybių kūrimo, mes zuikiaujame. Deja, zuikiavimo išvengti nepavyksta net tokioje jautrioje srityje kaip sveikatos apsauga. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyventojai vidutiniškai dažniau lankosi gydymo įstaigose nei kitose ES šalyse, tačiau mūsų šalyje gyvenimo trukmė yra trumpiausia iš visų ES narių. Kodėl taip nutinka? Kas zuikiauja? Ar užtikrinama, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos: saugios, veiksmingos, visiems prieinamos ir orientuotos į pacientą?“ – kalbėjo A. Dulkys.

Šio vizito metu valstybės kontrolierius taip pat susitiko su Vokietijos AAI pirmininku Kay Scheller‘iu, su kuriuo aptarė tolesnį bendradarbiavimą ir patirties dalinimąsi krašto apsaugos sistemos ir viešųjų pirkimų audito srityse.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Fiskalinės institucijos teigimu, 2018 m. I pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė vidaus paklausa ir grynasis eksportas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, sparčiausiai augo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Aktyviai plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos. Privataus vartojimo rezultatus lėmė sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.

Neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas. Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje ir išaugusios kietojo „Brexito“ tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė Europos Sąjungos valstybėms narėms ir naujai susikūrusios Italijos Vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių Europos Sąjungoje. Vidaus rizikos veiksniai yra daugiausiai susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybės ir skurdo suvaldymo iniciatyvomis.

Siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtinas tolimesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę. Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016–2020 m. sieks 2,2 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc.

„Fiskalinės institucijos parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, – teigia fiskalinės institucijos vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.

Finansų ministerija rugsėjo 12 d. viešai paskelbė 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Komentarams:
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė, tel.: (8 5) 204 7668, el. p.: ingrida.vilkancaite@ifi.lt

Lietuvos aukščiausioji audito institucija,  Latvijos valstybinė audito institucija  ir Estijos nacionalinė audito institucija atliks bendrą auditą „Projekto „Rail Baltic / Rail Baltica“ vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymas“, kurio  tikslas – įvertinti projekto „Rail Baltic / Rail Baltica“ vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymą. Audito metu bus vertinama, ar projekto „Rail Baltic / Rail Baltica“ pirkimų ir sutarčių sudarymo modeliai yra pakankamai efektyvūs, kad būtų užtikrintas rezultatyvus ir ekonomiškas projekto įgyvendinimas.

Auditas apims laikotarpį nuo 2014 m. iki 2018 m. imtinai, audito ataskaitą planuojama skelbti 2019 m. gruodžio mėn. Audito subjektai bendrame audite yra bendra įmonė „RB Rail AS“, atitinkamos nacionalinės ministerijos ir kitos su projektu susijusios Estijos, Latvijos ir Lietuvos įstaigos.

Šis bendras auditas kilo iš Baltijos šalių AAI bendradarbiavimo dėl projekto „Rail Baltic / Baltica“, kuris prasidėjo 2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos AAI vadovams pasirašius susitarimo memorandumą dėl pasirengimo projektui „Rail Baltic / Rail  Baltica“ ir jo įgyvendinimo stebėsenos. Pagal šį memorandumą Baltijos šalių AAI stebėjo projekto įgyvendinimą ir rizikas, keitėsi informacija ir vertino galimybes bei būtinybę atlikti bendrą projekto auditą.

Susitarimą dėl bendro audito atlikimo Lietuvos,  Latvijos  ir Estijos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovai  pasirašė 2018 m. rugsėjį.

Komentarams:
Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius, tel. (8 5) 266 6760, el. p. julius.lukošius@vkontrole.lt

Šiandien aukščiausioje audito institucijoje (AAI) lankėsi Sakartvelo parlamento delegacija, kuri rugsėjo 16–20 d. Lietuvoje vykstančio pažintinio vizito metu pagrindinį dėmesį skiria parlamentinės kontrolės ir tarnybinės etikos klausimams. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Mindaugas Macijauskas ir Audito plėtros departamento atstovai susitikime pasidalijo audito planavimo ir atlikimo praktika, aptarė biudžeto kontrolės klausimus, diskutavo apie efektyvų valstybės finansų naudojimą.

Pažintinis Sakartvelo parlamento narių vizitas Lietuvoje vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo ir Tarptautinio Respublikonų Instituto (IRI) bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama perduoti šalies demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos patirtį Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių parlamentų nariams ir administracijų tarnautojams.

Vizito Lietuvoje metu delegacija taip pat jau susitiko arba dar planuoja susitikti su Seimo, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Vyriausios tarnybinės etikos komisijos atstovais.

    
Komentarams:
Audronė Vaitkevičiūtė
Audito plėtros departamento direktorė (l.e.p.),
tel. (8 5) 266 6772, el. p. audrone.vaitkeviciute@vkontrole.lt

Aukščiausiosios audito institucijos pateiktoje rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad institucijos ėmėsi veiksmų priemonėms įgyvendinti – 5 (iš 15) audituotose srityse sulaukta pažangos įgyvendinant svarbias rekomendacijas, tačiau 7 (iš 15) audituotose srityse spręsti viešojo sektoriaus problemas sutartais terminais vis dar vėluojama. Rekomendacijų įgyvendinimas laiku ypač svarbus siekiant pažangos viešajame sektoriuje, o jų nevykdymas atitolina visuomenei naudingus pokyčius. Paskelbtoje ataskaitoje nurodyti 2015 – 2018 m. I pusm. teiktų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatai.

„Didžiausias rekomendacijų įgyvendinimo poveikis yra tada, kai jos įgyvendinamos laiku. Šiuo metu vėluojama įgyvendinti rekomendacijas tokiose srityse kaip: valstybės biudžeto valdysena, bendrojo ugdymo kokybė, valstybei svarbūs ekonominiai projektai, bausmių sistema“, – teigia Audito plėtros departamento direktorė Audronė Vaitkevičiūtė. Tarp sričių, kuriose vėluojama įgyvendinti rekomendacijas Valstybės kontrolė taip pat išskiria e. sveikatos sistemą, valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros valdymą ir valstybės nekilnojamojo turto valdymą.

„Bendru Audito komiteto narių sutarimu prašome Vyriausybės užtikrinti laiku neįgyvendintų svarbių rekomendacijų įgyvendinimą. O Seimo komitetams pagal paskirtas veiklos sritis atkreipti ypatingą dėmesį į parengtus ir Seimui pateiktus įstatymų projektus, susijusius su rekomendacijų įgyvendinimu ir siekti, kad įstatymų projektai būtų priimti jau prasidėjusioje šioje Seimo rudens sesijoje“, – sako Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Auditoriai pažymi, kad 5 audituotose srityse laukiama svarbių rekomendacijų įgyvendinimo iki 2018 m. pabaigos. Viena tokių – nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenys. Šiandien, neturint teisingų finansinių duomenų, jais negalima remtis priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus turto valdymo ar vertinant valstybės mokumą, nes skaičiavimai ir vertinimai yra netikslūs.

Valstybės kontrolė pastebi, kad auditų rekomendacijoms įgyvendinti reikalingi ir įstatymų keitimai. Šiuo metu laukiama, kol Seime bus priimta 9 įstatymų projektai, kuriais siūloma spręsti auditų metu nustatytas problemas: dėl vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos, dėl socialinių įmonių veiklos tobulinimo, dėl valstybės ir savivaldybių pasitraukimo iš viešųjų įstaigų valdymo ir kitų sričių.

Aukščiausioji audito institucija kiekvieną kartą atlikdama auditus pateikia rekomendacijas institucijoms: nurodo, ką reiktų keisti, kad netinkamos ar neefektyvios veiklos atvejai viešajame sektoriuje būtų ištaisyti ir nepasikartotų. Institucijos pačios pasirenka geriausius rekomendacijų įgyvendinimo būdus ir optimalius jų įgyvendinimo terminus. Valstybės kontrolė atlieka rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikia Seimui.    
    
Siekiant didesnio duomenų prieinamumo, Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira visa informacija apie atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą. Visą informaciją galite rasti čia.
    
Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita
    
Komentarams:
Audito plėtros departamento direktorė Audronė Vaitkevičiūtė,
tel. (8 5) 266 6772, el. p. audrone.vaitkeviciute@vkontrole.lt
 

Šiandien Valstybės kontrolėje, vykdančioje fiskalinės institucijos funkcijas, vyksta Europos Sąjungos (ES) nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo produkcijos atotrūkio nuo potencialo darbo grupės susitikimas. Jame 15-os ES valstybių narių fiskalinių institucijų atstovai gilinasi į produkcijos atotrūkio nuo potencialo metodinius vertinimo klausimus, nagrinėjamus iš fiskalinių institucijų perspektyvos.

Fiskalinių institucijų požiūris apima platesnę vidaus, išorės ir finansų rinkų disbalansų aibę, akcentuoja ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir fiskalinės erdvės kūrimą, sudarantį prielaidą anticiklinės fiskalinės politikos vykdymui.

„Produkcijos atotrūkis nuo potencialo matuoja šalies ūkio temperatūrą: ar mūsų visų pajamos ir išlaidos šiuo metu yra pakilusios aukščiau daugiametės tendencijos, ar nukritusios žemiau jos. Tiksli diagnostika padeda laiku keisti savo elgseną – atidėti pinigų juodai dienai, kad išsaugotume įprastą gyvenimo lygį, užklupus sunkmečiui“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.

Susitikime nagrinėjami darbo grupės veiklos rezultatai, pasiekti 2018 metais, dalijamasi gerąja praktika, susijusia su produkcijos atotrūkio nuo pusiausvyros modeliavimu ir įverčių kokybės vertinimu. Taip pat gilinamasi į vertinimo problematiką, įverčių neapibrėžtumo matavimą ir praktinius potencialaus BVP ir produkcijos atotrūkio nuo potencialo taikymo aspektus, matuojant valdžios sektoriaus struktūrinius rodiklius ir ilgalaikę ekonominę raidą.

Valstybės kontrolėje nuo 2015 m. įkurtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas atlieka nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, stebi ir informuoja apie fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi. Viena šių taisyklių sudedamųjų dalių yra produkcijos atotrūkio nuo potencialo nepriklausomas vertinimas ir analizė.

ES nepriklausomas fiskalines institucijas jungiančio tinklo Produkcijos atotrūkio darbo grupės vertinimų ir analizės rezultatų pagrindu vyks diskusija su Europos Komisija dėl ES valstybių narių taikomos produkcijos atotrūkio nuo potencialo vertinimo metodikos tobulinimo.

Papildomą informaciją apie renginį galima rasti fiskalinės institucijos svetainėje.
    
Komentarams:
Dmitrij Celov
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas,
tel. (8 5) 204 7225, el. p. dmitrij.celov@ifi.lt