Valstybės kontrolė, vykdanti aukščiausiosios audito, ES investicijų audito ir fiskalinės institucijos funkcijas, paskelbė 2018 metų veiklos ataskaitą. Joje įvardijami svarbiausi praėjusių metų institucijos atlikti darbai ir pasiekti veiklos rezultatai.

2018 m. institucija didžiausią dėmesį skyrė penkioms prioritetinėms veiklos sritims: biudžeto valdysenai, švietimui, viešajam valdymui, valstybinės žemės valdymui ir informacinės visuomenės plėtrai. Valstybės kontrolės auditoriai atliko 12 veiklos ir 9 finansinius (teisėtumo) auditus, Europos Sąjungos (ES) investicijų auditą, buvo pateikti šeši fiskalinės institucijos parengti vertinimai.

Aukščiausiosios audito institucijos atlikti auditai atskleidė, kad Lietuvos teisėkūra veikia neefektyviai, verslo priežiūros sistemai būtinas reguliarus rizikų vertinimas, o viešųjų pirkimų sistemos teisinis reglamentavimas ne visada sudaro sąlygas viešiesiems pirkimams efektyviai funkcionuoti. Auditų rezultatai rodo, kad šalyje ikimokyklinis ugdymas prieinamas ne visiems, o svarbiausiomis sveikatos priežiūros problemomis išlieka nenuoseklus šios srities finansavimas ir organizavimas.

„Valstybiniai auditai atskleidžia priežastis ir teikia siūlymus sisteminėms viešojo valdymo problemoms spręsti, tačiau reikšmingas pokytis neįvyks, jei rekomendacijų įgyvendinimui nebus skiriamas pakankamas dėmesys. Nuo praėjusių metų veiklos efektyvumą siejame su tuo, kiek pokyčių įvyksta laiku, kiek audituojamų subjektų rekomendacijas įgyvendina sutartu terminu. Pernai suplanuotu laiku buvo įgyvendinta ketvirtadalis rekomendacijų“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Pernai ES investicijų audito institucija pateikė išvadą, kad ES investicijų valdymo ir kontrolės sistema 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu veikė, ją reikia tik šiek tiek patobulinti. Europos Komisijai deklaruotose išlaidose likutinės klaidos lygis neviršijo taikytinos 2 proc. reikšmingumo ribos.

2018 m. fiskalinė institucija pateikė ne tik privalomas ataskaitas, bet ir pagrindinių mokesčių planų paklaidų ir Stabilumo 2018 m. programos vertinimus, ekonomikos temperatūros diagramą ir fiskalinių rizikų švieslentę.

Vienas pagrindinių signalų – biudžetas

Pernai aukščiausioji audito institucija Seime pristatė išvadas dėl 2017 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir šešių fondų (Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo (SODRA) ir kitų išteklių fondų) biudžetų ataskaitų rinkinių ir jų vykdymo. Kartu su šiomis išvadomis pirmą kartą buvo pristatytas šalies biudžeto valdysenos brandos vertinimas. Jo rezultatai atskleidė, kad dar nesame perkopę taisyklėmis grįstos klasikinės valdysenos: turime sunkumų nuo politikos formavimo ir veiklos prioritetų nustatymo iki atsiskaitymo už rezultatus ir šios informacijos panaudojimo, formuojant ateinančių laikotarpių biudžetus. Biudžeto tema, kaip vienas iš pagrindinių signalų, buvo analizuojama ir Valstybės kontrolės organizuotoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2018“.

Taupomos lėšos

Valstybės kontrolė ir toliau siekia, kad darbuotojų skaičius būtų optimalus, todėl buvo pertvarkyta institucijos struktūra, mažinant vadovų ir padalinių skaičių. Nuo 2015 m. 15 proc. sumažėjo didžiausias leistinas Valstybės kontrolės darbuotojų pareigybių skaičius. Šiais metais pritarta valstybės kontrolieriaus teikimui sumažinti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių skaičių dar 5 proc.

„Stengiamės būti pavyzdžiu viešajame sektoriuje. Kurdami patrauklią aplinką žmonėms, kurių darbas reikalauja didelės atsakomybės, pirmiausia siekiame optimalaus darbuotojų skaičiaus, daugiau dėmesio ir lėšų skirdami jų profesinės kvalifikacijos kėlimui ir organizacinei kultūrai. Viešojo sektoriaus institucijos turi konkuruoti ne darbuotojų, o jų kompetencijų skaičiumi. Tikiuosi, kad pakeitus Valstybės kontrolės įstatymą, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime, ateityje institucija taps kompetencijų centru“, – sako A. Dulkys.

Per praėjusius metus Valstybės kontrolės nekilnojamojo turto išlaikymui skiriamą sumą institucija sumažino 6 proc., transporto išlaidas – 43 proc. Nuo 2015 m. šios išlaidos sumažėjo atitinkamai 18 proc. ir 69 proc. Administracinių patalpų plotas pernai, palyginti su 2017 m., sumažėjo 8 proc. Šiuo metu vienam darbuotojui tenkantis kabinetinis plotas yra 9 kv. m. Pernai institucija panaudojo apie 518 tūkst. eurų mažiau valstybės biudžeto lėšų, nei buvo planuota.
Šių metų sausio 16 d. aukščiausioji audito institucija minėjo savo įsteigimo šimtmetį, todėl ši veiklos ataskaita yra papildyta archyviniais dokumentais ir nuotraukomis iš institucijos istorijos.

Valstybės kontrolės 2018 metų veiklos ataskaita
        
        
Komentarams:
Živilė Kindurytė
Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėja
tel. (8 5) 266 6896, el. p. zivile.kinduryte@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė nuosekliai mažina didžiausią leistiną pareigybių skaičių – pritarta valstybės kontrolieriaus teikimui sumažinti didžiausią leistiną Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių skaičių dar 5 proc. Pastaraisiais metais, atsižvelgiant į valstybės kontrolieriaus teikimus, toks sprendimas jau ketvirtasis.

Skaitine išraiška, pareigybių skaičius sumažinimas 18 vnt. – institucijai nustatytas didžiausias leistinas 325 pareigybių skaičius. Nuo 2015 m. didžiausias lestinas pareigybių skaičius iš viso sumažėjo 20 proc.

„Valstybės kontrolė pastaruosius ketverius metus nuosekliai efektyvino savo veiklą: mažino savo struktūros dydį, keitė vidaus struktūrą. Manome, kad viešojo sektoriaus institucijos turi konkuruoti ne savo darbuotojų, o jų kompetencijų skaičiumi. Pasakysiu dar konkrečiau: pakeitus Valstybės kontrolės įstatymą, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime, ateityje institucija taps išskirtiniu kompetencijų centru“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymo projektas suteiktų aukščiausiajai audito institucijai dar daugiau galimybių siekti ambicingų tikslų ir naudos visuomenei, stiprintų jos nepriklausomumą ir didintų jos atsakomybę Seimui ir visuomenei.

Didžiausias leistinas institucijos pareigybių skaičius sumažintas po to, kai Seimo valdyba pritarė valstybės kontrolieriaus teikimui.

Pažymėtina, jog Valstybės kontrolė šiuo metu vienintelė institucija ES, tuo pat metu įgyvendinanti tris savarankiškas didelės apimties ir kompleksiškas funkcijas: yra ir aukščiausioji valstybinio audito, ir biudžeto politikos kontrolės, ir Europos Sąjungos investicijų audito institucija.

Aukščiausioji audito institucija pirmą kartą atliko sveikatos priežiūros sistemos vertinimą, kurio metu apžvelgė per 9 metus atliktus auditus ir nustatė esmines problemas, kurioms turėtų būti skiriamas dėmesys. Sveikatos priežiūros sistemos vertinimo tikslas – pateikti įžvalgas ir siekiant didesnio pateiktų audito rekomendacijų poveikio, paskatinti suinteresuotas šalis imtis aktyvių veiksmų ir spręsti aktualiausias problemas.

Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė yra  šešeriais metais trumpesnė nei statistinio europiečio, mirčių, kurių galima buvo išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį. Paradoksalu, tačiau turime 20 proc. daugiau gydytojų, 45 proc. daugiau ligoninių lovų ir gyventojai trečdaliu dažniau lankosi gydymo įstaigose lyginant su ES vidurkiu. Siekiant užtikrinti sveikatos draudimo tvarumą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, svarbu atsižvelgti į auditorių jau ne kartą teiktas išvadas ir tinkamai įgyvendinti rekomendacijas.

„Atliktas vertinimas parodė, kad valstybė pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra prisiėmusi finansinių galimybių neatitinkančius įsipareigojimus – mokėti už 19 grupių draudžiamuosius valstybės lėšomis, skirti asignavimus 4 valstybės funkcijoms vykdyti,– kuriuos, mūsų nuomone, galima būtų peržiūrėti“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad neįmanoma įvertinti valstybės įsipareigojimų privalomojo sveikatos draudimo fondui, nes valstybė daliai gydymo įstaigų neatlygintinai suteikia turtą, tuo tarpu už 54 proc. apdraustųjų moka 16 proc. mažesnę nei MMA gaunančių asmenų įmoką. Be to, nepakankamai lėšų skiria valstybės funkcijoms vykdyti.

Ankstesnių auditų analizė parodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis vis dar nėra  aiški, kainos – nepagrįstos objektyviomis sąnaudomis, o mažiau kainuojančių ambulatorinių paslaugų plėtra nepakankama.

Auditorių vertinimu neišnaudojamos galimybės gerinti paslaugų kokybę. Neužtikrinamas paslaugų prieinamumas pas gydytojus specialistus, nevykdoma nepageidaujamų įvykių analizė, didesnė dalis brangių prietaisų naudojama mažu intensyvumu, apmokėjimas už paslaugas nesiejamas su gydymo rezultatais. Visų sveikatos priežiūros sistemos vertinimo metu apžvelgtų auditų rekomendacijų (ne)vykdymą galima stebėti čia.
    

Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas
 

Komentarams:
Vilma Maslauskienė,
Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. 266 6743, el. p. vilma.maslauskiene@vkontrole.lt

Savivaldybė – arčiausiai gyventojų veikianti valdžios institucija, kuri, įgyvendindama priskirtas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) ir savarankiškąsias funkcijas kasdienėje veikloje, teikia vietos gyventojams viešąsias paslaugas. Tose pačiose srityse viešąsias paslaugas teikia ir centrinė valdžia, todėl jų kokybė ir prieinamumas priklauso tiek nuo valstybės, tiek nuo savivaldybių priimamų sprendimų. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ atskleidė, kad savivaldybių vykdomų funkcijų ir jų finansavimo sistema nėra orientuota į gyventojų poreikius.

„Valstybės pažanga ir ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau vis dar susiduriame su iššūkiais, ypač švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų srityse, pavyzdžiui, neužtikriname reikiamo ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, nesuvaldome eilių pas gydytojus, auga pajamų nelygybė ir pan. Šių ir kitų problemų mastas skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, todėl tik bendras centrinės ir vietos valdžios darbas gali geriausiai atliepti konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius. Deja, šis bendras darbas turi trūkumų“, – sako Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė.

Audito rezultatai atskleidžia, kad nėra vertinama, kuriuo valdymo lygiu (valstybės ar vietos savivaldos) ir kokios rūšies funkcijas vykdant (savarankiškąsias ar valstybės perduotas savivaldybėms), gyventojų poreikiai ir lūkesčiai bus atliepti geriausiai, o viešieji finansai naudojami racionaliausiai.

Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje trūkumų nustatoma tiek centrinei valdžiai, tiek vietos savivaldai organizuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Daugiau kaip pusė apklaustų gyventojų patenkinamai arba blogai vertina savivaldybių organizuojamą šeimos gydytojų paslaugų prieinamumą. Centralizuojant tretinę asmens sveikatos priežiūrą buvo siekiama efektyvesnio brangios medicinos įrangos panaudojimo, tačiau problemos nebuvo išspręstos – daugiau kaip pusė įrangos naudojama mažai, dalis iš viso nenaudojama, todėl susidaro pacientų eilės. Taigi funkcijų priskyrimas vienam iš valdymo lygių savaime neužtikrina geresnio paslaugų prieinamumo ir išteklių naudojimo.
 
Audito metu nustatyta, kad nėra žinoma, kiek iš tikrųjų kainuoja valstybinių funkcijų vykdymas, nes valstybės biudžeto lėšų poreikio apskaičiavimo metodikos nepadeda objektyviai ir pagrįstai nustatyti, kokia suma reikalinga. Pavyzdžiui, jaunimo politikos įgyvendinimui visoms savivaldybėms, nepriklausomai nuo juose gyvenančių jaunuolių skaičiaus, lėšų skiriama vienai jaunimo koordinatoriaus pareigybei išlaikyti. Dėl šios priežasties skirtingose savivaldybėse vienam jaunuoliui tenkanti jaunimo politikos įgyvendinimo lėšų suma skiriasi iki 50 kartų.

Įstatymais savivaldybėms perdavus valstybines funkcijas, turi būti numatomos ir joms reikalingos lėšos, tačiau audito rezultatai rodo, kad trečdaliui (12 iš 36) valstybinių funkcijų valstybės skiriamų lėšų nepakanka, todėl savivaldybės funkcijų vykdymą finansuoja savo biudžetų lėšomis. Tokioms funkcijoms kaip civilinės būklės aktų registracija ar valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimui vykdyti per pastaruosius trejus metus savivaldybės panaudojo 1,7 mln. Eur. Kiek iš viso savivaldybių biudžetų lėšų panaudota valstybinių funkcijų finansavimui, valstybė nežino, nes funkcijas kuruojančios institucijos nekaupia tokios informacijos.

Kita vertus, savarankiškųjų funkcijų vykdymas privalo būti dengiamas savivaldybių biudžetų lėšomis, bet 162,9 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų skirta vykdyti savarankiškąsias funkcijas, neatlikus šio finansavimo naudos ir poveikio vertinimo, nenustačius konkrečių ir pamatuojamų tikslų, kurių savivaldybės turi pasiekti. Todėl nežinoma, ar skirtos valstybės biudžeto lėšos prisidėjo prie geresnės gyventojams teikiamų paslaugų kokybės.

Įgyvendinus audito metu pateiktas rekomendacijas, pirmiausia bus atlikta antrinės sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos organizavimo, socialinių paslaugų planavimo ir teikimo, priešgaisrinės saugos funkcijų peržiūra: bus įvertintas jų skirstymo į valstybines ir savivaldybių funkcijas tikslingumas, nustatyti šio skirstymo esminiai kriterijai, vėliau bus peržiūrimos ir kitos funkcijos. Taip pat bus nustatyta tvarka, kaip, skiriant valstybės biudžeto lėšas, savivaldybėms nustatomi regionams ir savivaldybėms priskiriami tikslai, siektini rodikliai ir rezultatai.

Valstybinio audito ataskaita: Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?

        
Komentarams:
Jūra Ivonaitytė
Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. (8 5) 266 6850, el. p. jura.ivonaityte@vkontrole.lt

Šią savaitę Valstybės kontrolėje lankosi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė, kuri atlieka Lietuvos fiskalinės institucijos išorės peržiūrą. EBPO atliekamų nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų tikslas – įvertinti veiklos kokybę, atsižvelgiant į joms taikomus EBPO principus, atskleisti iššūkius ir pateikti rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

Valstybės kontrolės sudėtyje veikia trys atskiros nepriklausomos institucijos: klasikinė aukščiausioji audito, ES investicijų audito ir fiskalinė. Esant tokiai neįprastai struktūrai, siekiama užtikrinti trijų visiškai skirtingų funkcijų vykdymą.

„Lietuvos fiskalinė institucija veikia penktus metus. Jos veiklą organizuojame atsižvelgdami į EBPO valstybių gerąją praktiką, tačiau Valstybės kontrolei, kaip fiskalinei institucijai, stiprinti ir jos veiklos kokybei užtikrinti būtina teisėkūros investicija. Dabartinis Valstybės kontrolės įstatymas nekeistas jau 17 metų. Didesnį savarankiškumą, atskaitomybę ir įgaliojimus stiprinantis įstatymo projektas jau parengtas, registruotas ir laukia svarstymo Seime“, – sakė Arūnas Dulkys ir pridūrė, kad EBPO ekspertams svarbu įsitikinti, ar institucija veikia stabiliai: išskirtinio jų dėmesio sulaukia faktas, kad trijų institucijų vienoje struktūroje praktika yra unikali ne tik tarp ES, bet ir tarp visų EBPO narių.

Nepaisant tokios funkcijų ir atsakomybių gausos, Valstybės kontrolė išlieka tarp mažiausiai finansuojamų institucijų ES. Maža to,  šiandien kyla iššūkių dėl savarankiškumo suvaržymų: naujasis Valstybės tarnybos įstatymas kuria nuolatinį interesų konfliktą.

„Egzistuojanti centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema kuria santykius su vertinamaisiais audito subjektais ir kelia reputacijos rizikų dėl Valstybės kontrolės pareigūnų objektyvumo ir nešališkumo. Su EBPO aptarėme, jog būtina padaryti viską, kad mūsų darbuotojai būtų apsaugoti nuo bet kokios pašalinės įtakos“,– po susitikimo su EBPO atstovais sakė Arūnas Dulkys.

Numatoma, kad mūsų šalies fiskalinės institucijos veiklos kokybės išorės peržiūra užtruks 6 mėnesius, ataskaitą planuojama paskelbti viešai rudenį. EBPO vadovaujama ekspertų grupė, atlikdama fiskalinės institucijos peržiūrą vertins, ar institucijos veiklos principai atitinka EBPO šalims narėms taikytinus principus: ar užtikrinamas institucijos nepriklausomumas, nešališkumas, skaidrumas ir pakankamas finansavimas, kokie yra komunikavimo su visuomene kanalai, ar jie efektyvūs, ar institucija gauna vertinimams reikiamus duomenis ir informaciją, bus nagrinėjami ir kiti klausimai.

EBPO suburta ekspertų grupė susitiks ir su Finansų ministerijos, Seimo, Lietuvos Banko, Statistikos departamento ir mokslo atstovais, žiniasklaida ir komercinių bankų ekonomistais.

Komentarams:
Asta Kuniyoshi,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė,
tel. 204 7658, el. p. asta.kuniyoshi@ifi.lt

Vykdant institucijų, administruojančių Europos Sąjungos fondų lėšas, veiksmų ir deklaruotų projektų išlaidų atitikties nustatytiems reikalavimams audito institucijos funkcijas, Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentas (toliau – ESIAD) atliko 2014-2020 m. ketvirtojo ataskaitinio laikotarpio (2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d.) auditą: atsirinko ir įvertino 159 mln. Eur vertės išlaidų tinkamumą.

Vertintuose projektuose nustatyta 5 mln. Eur netinkamų finansuoti išlaidų. Dažniausiai pasitaikančios  klaidos buvo susijusios su viešųjų pirkimų vykdymu ir neperkančiųjų organizacijų vykdytais pirkimais. Iš viso per ataskaitinį laikotarpį EK deklaruota 617 mln. Eur.

„Kadangi tikėtinas klaidų lygis ataskaitiniu laikotarpiu EK deklaruotose išlaidose šiek tiek viršijo nustatytą toleruotiną 2 proc. ribą, atlikdami 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpio auditą, pateikėme sąlyginę nuomonę. Šiuo metu valstybinio audito ataskaita ir išvada yra pateiktos paskesniems EK sprendimams“, – teigia Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti trūkumai nėra būdingi visai administravimo sistemai, ir įvertinus audituojamų subjektų atliktus rizikos mažinimo ir trūkumų šalinimo veiksmus (35 proc. ESIAD teiktų rekomendacijų įgyvendinta audito metu), teikiama išvada, kad Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistema ataskaitiniu laikotarpiu veikė. Reikalingi tik tam tikri jos patobulinimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ES teisės aktai nesuteikia audito institucijai įgaliojimų auditų metu vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumo.

Valstybinio audito ataskaita: Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti (Kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Komentarams:
Arūnas Siniauskas,
Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius,
tel. (8 5) 204 7649, el. p. arunas.siniauskas@vkontrole.lt
   

Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – siekdama dalytis profesine audito patirtimi, gerąja audito praktika ir plėtoti bendradarbiavimą išorės auditų klausimais, inicijuoja projektą savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo srityje ir kviečia savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas kartu atlikti bendrą savivaldybių nekilnojamojo turto auditą.

Jo metu, pasitelkiant ir Savivaldybių kontrolierių asociaciją (SKA), bus siekiama išsiaiškinti, ar nekilnojamasis turtas Lietuvos savivaldybėse valdomas kryptingai ir kompleksiškai, ar jis naudojamas efektyviai ir siekiant didžiausios naudos visuomenei.

Valstybės kontrolė prie projekto kviečia savanoriškai jungtis visų šalies savivaldybių išorės auditorius. Kuo didesnis jų skaičius dalyvaus projekte, tuo išsamesnį vaizdą pavyks susidaryti apie tikrąją situaciją nekilnojamojo turto valdymo srityje visos šalies mastu.

Nacionalinio nekilnojamojo turto sandaroje savivaldybių nekilnojamasis turtas sudaro didžiausią dalį – apie 63 proc. Šis turtas yra viena iš priemonių savivaldybių funkcijoms atlikti, todėl jis turi būti racionaliai tvarkomas, duoti naudą visuomenei ir tenkinti tik viešuosius interesus.

2018 m. Valstybės kontrolė atliko auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“, kurio metu buvo nustatyta, kad valstybės nekilnojamojo turto valdymas nekuria deramos naudos, jis menkai siejamas su efektyvumu, nėra ilgalaikių šio turto valdymo gairių. Su panašiomis problemomis gali susidurti ir šalies savivaldybės, todėl būtina identifikuoti jų nekilnojamojo turto valdymo problemas ir ieškoti efektyvesnių turto valdymo sprendimų.

Aukščiausiosios audito institucijos inicijuojamas savivaldybių nekilnojamojo turto audito projektas bus vykdomas nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. spalio mėn. Pagal aukščiausios audito institucijos parengtą audito planą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų rezultatų pagrindu Valstybės kontrolė parengs apibendrintus rezultatus.

Komentarams:
Jurgita Grebenkovienė
Valdymo audito departamento direktorė
tel. (8 5) 266 6879, el. p. jurgita.grebenkoviene@vkontrole.lt