Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys birželio 27–28 d. dalyvauja Varšuvoje (Lenkija) vykstančiame kasmetiniame Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komiteto susitikime. Pagrindinė šių metų renginio tema – „Skaitmeninė Europa: iššūkiai ir galimybės ES aukščiausiosioms audito institucijoms“.

Dabartinė prieiga prie informacijos didina viešojo sektoriaus institucijų atskaitingumą ir skaidrumą, skatina žinojimą bei kuria e. demokratijos struktūras, todėl susitikime į skaitmeninę Europos darbotvarkę bandoma pažvelgti iš ES šalių narių ir jų piliečių perspektyvos, pabrėžiant pilietinį aspektą.

Renginio metu vykstančiame seminare Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovai pristato, kaip viešojo sektoriaus institucijas keičia taikomos skaitmeninės priemonės, kaip jos kuria pasitikėjimą ir naujovišką pilietinės visuomenės, piliečių ir valdžios institucijos bendradarbiavimą.

Renginyje AAI vadovai diskutuoja apie ES skaitmeninės strategijos tikslus, pasiektus rezultatus ir aukščiausiųjų audito institucijų vaidmenį šiame procese. Susitikime dalijamasi gerąja praktika ir pristatomi e. vyriausybės, kibernetinio saugumo ir skaitmeninimo sričių valstybiniai auditai.

Renginyje dalyvaujantis valstybės kontrolierius A. Dulkys susitiks su Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininku Klaus‘u-Heiner‘iu Lehne ir Austrijos AAI vadove, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI (The International Organisation of Supreme Audit Institutions) generaline sekretore Margita Kraker. Susitikimuose bus aptarti Lietuvos AAI nepriklausomumo, valstybinio audito nešališkumo ir objektyvumo aspektai bei pristatytas Valstybės kontrolės įstatymo projektas, kuriame atsižvelgiama į tarptautinius šios srities standartus ir gerosios praktikos rekomendacijas.

Renginio metu dalyviai susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat numatytas A. Dulkio susitikimas su Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos vadovu Krzysztof‘u Kwiatkowski‘u.

ES AAI Ryšių palaikymo komitetas yra ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų forumas. Tai – savarankiškas, nepriklausomas ir nepolitinis forumas, kuriame aptariami ir sprendžiami klausimai, susiję su ES aukščiausiųjų audito institucijų veiklos ir audito reikalais.

Šiandien prasideda visą savaitę, birželio 25–28 dienomis, vyksiantis jau antrasis Valstybės kontrolės – Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – ekspertinio vertinimo vizitas. Vertinimą atliks ekspertai iš Europos Audito Rūmų, Jungtinės Karalystės AAI ir Lenkijos AAI.

Viso vizito metu bus tęsiami susitikimai su audito grupėmis, audito kokybės užtikrinimo bei ryšius su Seimu palaikančiais specialistais, Darbo tarybos atstovais.

Tarptautinė ekspertų komanda, siekdama gauti kuo daugiau objektyvios informacijos, susitiks su Seimo komiteto, nevyriausybinės organizacijos atstovais bei žurnalistais.
 
Šio savanoriško Lietuvos AAI vertinimo tikslas – nustatyti, ar institucijos auditai atitinka tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, ir pateikti rekomendacijas dėl institucijos veiklos ir audito proceso tobulinimo. Pirmasis toks ekspertinio vertinimo vizitas vyko š. m. birželio pradžioje. Vertinimą numatyta atlikti per 2019 m., o metų pabaigoje pateikti ataskaitą ir rekomendacijas.

EBPO vadovaujama ekspertų grupė šiuo metu taip pat atlieka fiskalinės institucijos peržiūrą, kurios išvados bus skelbiamos ateinantį rudenį.
 

Teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo kompleksiškai planuojama visa Lietuvos teritorija. Jis daro įtaką didelei visuomenės daliai, ekonominiam ir socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai, žmonių sveikatai, todėl, planuojant teritorijas, svarbu suderinti visų šalių interesus. Deja, aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Teritorijų planavimas“ rodo, kad esamas procesas neužtikrina, kad visi teritorijų planavimo dokumentai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

2020 m. planuojama parengti naują valstybės bendrąjį planą. Vadovaujantis šiuo strateginiu dokumentu bus siekiama suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas: žemės ūkio, turizmo, verslo, kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros ir kt. Norint užtikrinti tinkamą dokumento įgyvendinimą, svarbu nustatyti šiuo metu egzistuojančias teritorijų planavimo srities problemas, jas spręsti ir ateityje jų nekartoti.

„Jei norime, kad žmonės Lietuvoje gyventų patogiai, kad jų lūkesčiai planuojant gyvenamąją vietą ar  perkant būstą nenukentėtų, būtų užtikrinama tam reikalinga infrastruktūra, reikia tinkamai veikiančio teritorijų planavimo proceso. Deja, dabar šis procesas veikia netinkamai“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Kaip rodo audito rezultatai, viena pagrindinių problemų šioje srityje – ilgas procesas. Jį lemia kelios priežastys. Viena jų – naudojimasis automatiniais pritarimais. Įvertinus 101 teritorijų planavimo dokumentą, nustatyta, kad iš jų 12-ai proc. institucijos turėjo išduoti planavimo sąlygas, bet to nepadarė – pasinaudojo automatiniu pritarimu. Jis sugeneruojamas, jei institucijos per nustatytą terminą nepateikia jokio sprendimo. Vėliau, derinimo stadijoje, šios institucijos reikalavimus pateikė ir dokumentai buvo grąžinti į ankstesnes jų rengimo stadijas. Iš nagrinėtų atvejų pakartotiniai prašymai, gavus automatinį pritarimą dėl planavimo sąlygų ar dokumento derinimo, teritorijų planavimo procesą ilgino iki 20 kartų.

Antra priežastis, lemianti ilgą planavimo procesą, ta, kad planavimo sąlygų išdavimo ir dokumentų derinimo procesuose dalyvauja ne tos pačios institucijos. Dėl šios priežasties 8-iems proc. vertintų dokumentų institucijos, kurios nedalyvavo parengiamajame etape, pateikė naujus reikalavimus. Tai lėmė, kad dokumento rengimo procesas ilgėjo iki 6 kartų.

Trečia priežastis – nėra laikomasi baigiamojo teritorijų planavimo etapo stadijų terminų. Beveik trečdalį teritorijų planavimo dokumentų vėluota tvirtinti iki 234 darbo dienų. Iki 240 darbo dienų vėluota registruoti 59 proc. teritorijų planavimo dokumentų.

Atlikus auditą, išryškėjo dar viena teritorijų planavimo problema – dokumentai nėra tinkamai derinami su visuomene. Auditoriai negalėjo įsitikinti, ar tikrai buvo viešinami vertinti dokumentai, pavyzdžiui, ar jie buvo skelbti interneto svetainėje ir seniūnijos skelbimų lentoje.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, turėtų būti sukurta sistema, leidžianti laiku ir kokybiškai parengti teritorijų planavimo dokumentus.

Šis auditas yra antrasis iš Valstybės kontrolės atliekamo auditų ciklo statybų ir infrastruktūros tema. Praėjusią savaitę buvo pristatyti audito „Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“ rezultatai. Šiuo metu atliekami ir ateityje bus paviešinti auditai daugiabučių namų atnaujinimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo temomis.

Valstybinio audito ataskaita: Teritorijų planavimas

        
Komentarams:
Julius Lukošius
Ekonomikos audito departamento direktorius,
tel. (8 5) 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt
 

Aukščiausiojoje audito institucijoje, vykdančioje fiskalinės institucijos funkcijas, šiandien vyksta Baltijos–Šiaurės šalių nepriklausomų fiskalinių institucijų atstovų susitikimas. Prie Baltijos šalių susitikimo pernai prisijungė atstovai iš Švedijos ir Suomijos, o šiais metais ir iš Danijos. Penktajame tokio pobūdžio susitikime įvairių šalių atstovai diskutuoja fiskalinio tvarumo, viešųjų finansų ir fiskalinės politikos temomis.

Susitikime bus supažindinta su Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos išorės peržiūros procesu, kurį balandžio mėnesį pradėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė, taip pat bus aptarta užsienio ekspertų patariamosios darbo grupės veikla. Švedijos atstovas pristatys fiskalinių institucijų komunikacijos poveikį visuomenei, o atstovas iš Danijos – kaip veikia jų šalies fiskalinė sistema. Bus pristatyta ir Suomijos Vyriausybės neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymas fiskalinėje sistemoje, Estijos fiskalinių prognozių paklaidų apžvalga ir Latvijos politinių partijų programų politikos vertinimo priemonė.

„Šių susitikimų tikslas – kiekvienos šalies atstovams pasidalyti patirtimi, naudojamomis priemonėmis ir gerąja praktika. Gerosios praktikos perėmimas prisideda prie pagrindinio nepriklausomų fiskalinių institucijų siekio didinti valdžios sektoriaus finansų skaidrumą. Kiekvienais metais dalyvaudami šiuose susitikimuose mes ir kolegos iš kitų šalių pasisemiame idėjų, kurios atgimsta patobulintų ir novatoriškesnių publikuojamų analizių pavidalu“, – teigia l. e. p. Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Saulė Skripkauskienė.

Susitikime dalyvauja atstovai iš šešių šalių, bet septynių fiskalinių institucijų: Danijos ekonominės tarybos, Švedijos fiskalinės politikos tarybos, Suomijos fiskalinės politikos tarybos ir Suomijos aukščiausiosios audito institucijos, Estijos fiskalinės tarybos, Latvijos fiskalinės drausmės tarybos, Lietuvos fiskalinės institucijos (Biudžeto politikos stebėsenos departamento).

Lietuvos aukščiausiojoje audito institucijai nuo 2015 m. pavesta atlikti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas. Tuo tikslu įkurtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, kuris stebi fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi, rengia institucijos išvadas ir ataskaitas teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbiamos viešai.

Komentarams:
Saulė Skripkauskienė,
L. e. p. Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė,
tel. 204 7646, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt
 

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir jos užbaigimą patvirtinančios procedūros bei statybos valstybinė priežiūra ne visada užtikrina, kad statyba bus teisėta, o statinių naudojimo priežiūra – jog statiniai bus naudojami pagal statybos leidime nurodytą paskirtį. Tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams“.

2015–2018 m. kasmet buvo išduodama apie 17 tūkst. statybos leidimų, dalies iš jų teisėtumą vertino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Apie 7 proc. iš visų patikrintų savivaldybių išduotų statybos leidimų ji pripažino neteisėtais. Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai atskleidžia, kad tai lemia keletas priežasčių.

Teisės aktuose nustatyta, kokius reikalavimus reikia atitikti, kokius dokumentus reikia pateikti statybos leidimui gauti, kokios institucijos turi dalyvauti išduodant statybos leidimą, tačiau savivaldybės, išduodamos statybos leidimus, ne visada tai užtikrina.

Pasak auditorių, daugiau nei trečdaliui iš neteisėtai išduotų leidimų statytojai pateikė ne visus reikalingus dokumentus, o savivaldybės jų nepareikalavo, 16 proc. atvejų savivaldybės nepaskyrė visų leidimo išdavimo derinime dalyvaujančių subjektų, 6 proc. atvejų leidimai buvo išduoti statytojams, neturintiems teisės vykdyti statybų.

Taip pat auditoriai pastebi, kad trečdalis statytojų atitiko nustatytus reikalavimus, pateikė visus reikalingus dokumentus, savivaldybės paskyrė visus leidimo išdavimo derinime dalyvaujančius subjektus ir jie pateikė patikrinimo išvadas, tačiau inspekcija leidimą vis tiek pripažino neteisėtu, nes statinio projekto sprendiniai neatitiko nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, atitikties teritorijų planavimo dokumentams.

Audito metu buvo nustatyta atvejų, kai statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet administracinė atsakomybė netaikyta dėl teisės aktuose numatytos senaties. Siekiant didinti neteisėtų statybų prevenciją ir užtikrinti, kad už statybos srities pažeidimus nebūtų išvengiama atsakomybės pritaikius senatį, būtina organizuoti statybos valstybinės priežiūros tikrinimus taip, kad jie būtų atlikti iki nustatyto senaties termino pabaigos.

„Jei norime išvengti tokių situacijų, kai, išdavus statybos leidimą, jis vėliau pripažįstamas neteisėtu, būtina užtikrinti, kad statybos leidimų išdavimo sistema veiktų efektyviai. Tai pasiekti leistų kartu veikiantys ir efektyvumą užtikrinantys elementai: statybos leidimų išdavimo sistema, kompetencija ir atsakomybė. Stringant bent vienam iš jų, didėja tikimybė gauti leidimą, kuris vėliau bus pripažintas neteisėtu“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Auditas atskleidžia ir kitų problemų: statybos užbaigimo procedūroje dalyvaujančios institucijos nedalyvauja išduodant statybos leidimus, o išdavime dalyvaujanti institucija nedalyvauja statybos užbaigimo procedūrose. Dėl šių priežasčių sudaromos prielaidos statiniuose nesuprojektuoti ir neįgyvendinti jų eksploatacijai svarbių techninių sprendinių, pavyzdžiui, reikalavimus atitinkančią priešgaisrinę signalizaciją.
 
Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, laukiamas jo poveikis – efektyviai veikianti statybos leidimų išdavimo sistema, kuri neleis susidaryti situacijoms, kai statytojas turi leidimą statyti, tačiau jis pripažįstamas išduotu neteisėtai.

Šis auditas yra pirmasis iš Valstybės kontrolės atliekamų auditų ciklo statybų ir infrastruktūros tema. Artimiausiu metu planuojama pristatyti audito „Teritorijų planavimas“ rezultatus.

Valstybinio audito ataskaita: Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams

 
Komentarams:
Julius Lukošius
Ekonomikos audito departamento direktorius,
tel. (8 5) 266 6760, el. p. julius.lukosius@vkontrole.lt
 

Aukščiausiojoje audito institucijoje (AAI) lankėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai. Šiame susitikime aptarti prognozių ir biudžeto rengimo vertinimas, paaiškinti ankstesnių ir dabartinių fiskalinių prognozių, pateiktų 2019 m. biudžete, skirtumai, diskutuota apie šiuo metu kylančias problemas ir reformų prioritetus. Viena iš susitikimo temų – ir ES investicijų vertinimas.

Kasmetinės konsultacinės misijos, vykstančios birželio 12–25 dienomis, TVF atstovai vertina mūsų šalies ekonominę padėtį ir vystymosi tendencijas pagal fondo steigimo sutartį, kuri įpareigoja nares siekti vykdyti ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrina finansinį ir ekonominį stabilumą.

Tarptautinio valiutos fondo narė Lietuva yra nuo 1992 m. Kasmet šio fondo atstovai lankosi mūsų šalyje ir teikia rekomendacijas dėl finansinio ir ekonominio stabilumo, kaip jį pasiekti ir išlaikyti. Fondo atstovai vizito Lietuvoje metu susitiks ir su kitų valstybės institucijų atstovais.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys birželio 12–13 d. Jūrmaloje (Latvija) dalyvauja kasmetiniame Europos aukščiausiųjų audito institucijų (European Organisation of Supreme Audit Institutions, EUROSAI) organizacijos Valdymo tarybos ataskaitiniame susitikime, kurį organizuoja Latvijos aukščiausioji audito institucija (AAI).

Renginio metu A. Dulkys pristatys Savivaldybių audito darbo grupės (Task Force on Municipality Audit, TFMA), kuriai pirmininkauja Lietuvos AAI, praėjusių metų veiklos ataskaitą. Lietuvos AAI iniciatyva įsteigta TFMA veikla siekiama tobulinti savivaldos išorės audito sistemą ir audito procesą, dalytis geriausia patirtimi su kitų šalių AAI.

Ataskaitiniu laikotarpiu lyderiaujant Lietuvos AAI, kartu su Estijos ir Graikijos AAI, buvo pristatyta TFMA narių savivaldos išorės audito sistemų apžvalga. Tai pirmasis leidinys, kuriame pateikiama išsami informacija apie skirtingų šalių vietos valdžios išorės auditą. Šie duomenys itin aktualūs Europos audito bendruomenei priimant savivaldos išorės audito sprendimus.

Aktyviai įsitraukus kitų šalių AAI, pernai buvo parengtas pirmasis TFMA kasmetinis naujienlaiškis, kuriame pristatyta Savivaldybių audito darbo grupės veikla, gerosios praktikos ir auditų rezultatai skirtingose šalyse.

Iš Kroatijos, Latvijos ir Rumunijos AAI atstovų sudaryta koordinacinė grupė atliko šalių narių taikomų vietos valdžios išorės audito metodikų analizę. Ji suteikia galimybę tobulinti savivaldybių išorės audito metodiką ir palengvinti audito procesus.

Austrijos AAI atstovai, išanalizavę iš TFMA narių surinktą informaciją, sukūrė interaktyvų žemėlapį, leidžiantį išsamiai apžvelgti šalių biudžeto ir apskaitos duomenis.
 
Siekiant palengvinti dalijimąsi žiniomis ir patirtimi su išorės suinteresuotomis šalimis ir partneriais, TFMA pradėjo bendradarbiauti su Šiaurės šalių viešojo sektoriaus vidaus auditorių bendradarbiavimo grupe (Nordic Public Sector Internal Auditors Cooperation Group, NORPIA). Be to, pernai savivaldybių išorės audito srityje dirbta kartu su Europos regioninių išorės viešųjų finansų audito institucijų organizacija (European Organization of Regional External Public Finance Audit Institutions, EURORAI).

Lietuvos AAI inicijavo naujos TFMA priemonės – kompendiumo tema „Savivaldybės valdomos įmonės“ – parengimą. Šis naujas produktas, kurį bendradarbiaudamos sukurs Turkijos, Serbijos, Italijos ir Ukrainos AAI, didins grupės narių atliktų auditų šia tema žinomumą, o jų rezultatus padarys visiems labiau prieinamus.

EUROSAI savivaldybių audito darbo grupė buvo įkurta 2016 m. birželį, šiuo metu jai priklauso 28 šalys – prie darbo grupės šiais metais prisijungė Bulgarijos AAI.

Renginio atidarymo spaudos konferencijos įrašas:
 

Aukščiausioji audito institucija atliko savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą ir apibendrinimo ataskaitą pateikė Seimo Audito komitetui.

Su apibendrinta išorinės peržiūros ataskaita „Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinių peržiūrų 2019 metais rezultatai“ galima susipažinti čia.

     
Komentarams:
Akvilė Dovydaitytė,
Audito plėtros departamento Audito kokybės užtikrinimo skyriaus vedėja,
tel. 266 6858, el. p. akvile.dovydaityte@vkontrole.lt

Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – atnaujino 2019-ųjų metų veiklos planą, kurį papildė 4 nauji auditai ir 2 vertinimai. Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, atnaujintame institucijos veiklos plane daugiau dėmesio skiriama ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimui.

„Valstybės kontrolė yra atlikusi auditus daugelyje sričių, tačiau pastaruoju metu jaučiame stringantį audito rekomendacijų įgyvendinimą. Norėdami padėti parlamentinei kontrolei, savo veiklos planą papildėme ne tik naujais auditais, bet didiname dėmesį ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimo poveikiui. Išskirtinį sąstingį matome biudžeto valdysenos, strateginio planavimo, valstybės investicijų programos ir švietimo srityse“, – sako A. Dulkys.

Valstybės kontrolės veiklos planą papildė auditas „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“, kurio metu bus vertinama valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir įstaigų veikloje tikslingumas, joms keliami tikslai ir jų įgyvendinimo kontrolė.

Į atnaujintą planą įtraukti auditai „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis užtikrina efektyvų šių funkcijų vykdymą, bei „Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas“, kuriame bus vertinama, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą.

Auditu „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas“ bus siekiama išanalizuoti, kaip įgyvendinamos 2018 m. pateiktos rekomendacijos, ar konsoliduojant ūkio subjektų priežiūros institucijas optimizuotos priežiūros funkcijos, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams.

Veiklos plane yra ir du nauji vertinimai: „Švietimo sistemos (ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo) pažangos vertinimas“, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, ar po auditų atlikti švietimo politikos ir finansavimo pakeitimai lėmė, kad lėšos būtų skiriamos vaikų ir mokinių sėkmei užtikrinti, ir „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, kuriuo bus siekiama atskleisti, kokius pokyčius lėmė įgyvendintos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo priemonės.

Apie svarbiausių audito rekomendacijų būklę bus diskutuojama ir šiais metais trečią kartą organizuojamoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals“, kuri vyks lapkričio 27 d.

Atnaujintą 2019-ųjų metų veiklos planą rasite čia

Šiandien prasideda visą savaitę, birželio 3–7 dienomis, vyksiantis Valstybės kontrolės – Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – ekspertinio vertinimo vizitas. Vertinimą atliks ekspertai iš Europos Audito Rūmų, Jungtinės Karalystės AAI ir Lenkijos AAI.

„Šiandien prasidėjo mums labai svarbi misija – kalbėjome ne tik apie auditų kokybę ir įvairius kitus mūsų veiklos aspektus, – po susitikimo su ekspertais sakė valstybės kontrolierius A. Dulkys. – Deja, jau pirmąją misijos dieną didžiąją laiko dalį teko skirti aptariant  mūsų audito institucijos personalo situaciją. Pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą, bet nepakoregavus Valstybės kontrolės įstatymo, nuo šių metų pradžios susidūrėme su nepriklausomumo iššūkiais. Auditorius negali audituoti pats savęs, sistemos, kurios dalimi yra, o esamas teisinis reguliavimas daro Valstybės kontrolę priklausomą. Diskutuojant  kilo retorinis klausimas: ar siekiama, kad auditoriai, patys būdami valstybės tarnybos dalimi, rašytų panegirikas valstybės tarnybai ir Vyriausybei?“

„Aukščiausioji audito institucija užtikrina, kad viešosios lėšos būtų išleidžiamos efektyviai. Štai kodėl piliečiams reikia stiprios ir nepriklausomos audito institucijos, kuri būtų apsaugota nuo bet kokių politinių ar nepagrįstų tarpininkavimų“, – po susitikimo sakė Europos audito rūmų generalinis sekretorius Eduardo Ruiz García.

Viso vizito metu bus vertinami atsirinkti 2018 m. ir 2019 m. pradžioje atlikti veiklos, finansų ir atitikties auditai, ekspertai susitiks su Lietuvos AAI audito grupėmis, audito kokybės užtikrinimo, teisės, vidaus audito, komunikacijos specialistais ir vadovybe.

Atkreiptinas dėmesys, kad 17 metų be esminės peržiūros skaičiuojančiame Valstybės kontrolės įstatyme nei apie rekomendacijas, nei apie institucijos veiklos išorinį vertinimą nėra kalbama. EBPO vadovaujama ekspertų grupė šiuo metu taip pat atlieka fiskalinės institucijos peržiūrą, kurios išvados bus skelbiamos ateinantį rudenį.

Tarptautinė ekspertų komanda, siekdama gauti kuo daugiau objektyvios informacijos, susitiks su Seimo, Konstitucinio Teismo ir Vyriausybės atstovais: aptars Lietuvos AAI nepriklausomumo, ryšių su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis, valstybinio audito programų ir audito ataskaitų stebėsenos klausimus.

Šio savanoriško Lietuvos AAI vertinimo tikslas – nustatyti, ar institucijos auditai atitinka tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, ir pateikti rekomendacijas dėl institucijos veiklos ir audito proceso tobulinimo. Vertinimą numatyta atlikti per 2019 m., o metų pabaigoje pateikti ataskaitą ir rekomendacijas.