|
 Reaguodama į šalyje besitęsiantį karantiną dėl „Covid-19“ viruso plitimo, aukščiausioji audito institucija (AAI) – Valstybės kontrolė – savo darbus ir bendradarbiavimą su audituojamais subjektais tęsia nuotoliniu būdu. Atsižvelgdama į ekstremaliosios situacijos diktuojamą režimą, institucija supranta, kad šiuo laikotarpiu audituojamų subjektų veikla gali būti apsunkinta, todėl prisitaiko prie jiems patogių darbo metodų.
Šiuo laikotarpiu institucijos auditoriai bendradarbiauja su ministerijomis, ligoninėmis, kai kuriais „Sodros“ skyriais ir kitomis audituojamomis institucijomis, siekdami išsiaiškinti, ar audito procedūros gali būti vykdomos įprasta tvarka. Valstybės kontrolės atstovai siekia įvertinti subjektų prioritetus, stengiasi, kad audito procedūros nesukeltų papildomos apkrovos toms viešojo sektoriaus institucijoms, kurios šiandien sprendžia koronaviruso sukeltus iššūkius.
Vertindama savo ir audituojamų subjektų nuotolinio darbo specifiką ir galimybes susidariusios situacijos metu, aukščiausioji audito institucija peržiūri ir pagal poreikį tikslina kai kurių suplanuotų auditų apimtis ir atlikimo terminus.
Atsižvelgdami į susiklosčiusią sudėtingą situaciją pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos, prieš keletą dienų kartu su išvada dėl Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, mes, kaip Fiskalinė institucija, paskelbėme išvadą dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, kuri reiškia, kad šiuo metu Lietuvoje susidariusi arba (ir) numatoma padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą. Tokios išskirtinės aplinkybės reiškia ne tik tai, kad galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą, panaudoti sukauptus fiskalinius rezervus, padidinti skolinimosi limitus, bet ir įsipareigojimą bei atsakomybės prisiėmimą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Visuomenė turi būti kuo daugiau informuojama apie šalyje esančią ekonominę situaciją, o ekonominės raidos scenarijus turėtų būti atnaujinamas bent kas ketvirtį.
Manto Kristijono Kuliešio nuotrauka
|
|
 Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas, jis yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2020 m. programai rengti. Fiskalinė institucija pažymėjo kylančią riziką, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.
Mažą ir atvirą Lietuvos ekonomiką veikia ne tik padėtis šalies viduje, ypač svarbi ir išorės makroekonominė aplinka. Stebimas COVID-19 viruso plitimas tampa pagrindiniu veiksniu, kuris prastina pasaulio ekonomikų augimo prognozes. JAV ir didžiųjų euro zonos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos – padėtis įtempta: neigiamai veikiamas pramonės sektorius, trikdomos tiekimo grandinės, mažėja vidaus ir išorės paklausa bei turizmo srautai.
Išorės aplinkos svarbą taip pat stiprina ministrų pritarimas Europos Komisijos (EK) siūlymui aktyvuoti bendrąją Stabilumo ir augimo pakto išlygą 2020 m. kovo 23 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje. Tai buvo atsakas į EK ir Tarybos paskelbimą, kad COVID-19 viruso pandemiją galima laikyti „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. 2020 m. kovo 20 d. Finansų ministerija pateikė atnaujintą ekonominės raidos scenarijų ir pranešimą fiskalinei institucijai dėl išskirtinių aplinkybių inicijavimo. Remdamasi teisės aktais ir atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją pasaulyje ir Lietuvoje, fiskalinė institucija pateikė išvadą, kad šalyje susidariusi arba (ir) numatoma padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, ir leidžia nustatyti išskirtines aplinkybes.
„Vis tik situaciją ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje turėtų palengvinti priimta Stabilumo ir augimo pakto lankstumo išlyga. Ji suteikia lankstumo nukrypstant nuo biudžeto reikalavimų vidutiniu laikotarpiu, kurie įprastai būtų taikomi pagal Europos fiskalinę sistemą. Tokios išskirtinės aplinkybės reiškia ne tik galimybę nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių, bet ir įsipareigojimą bei atsakomybės prisiėmimą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Turi būti siekiama suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šalyje esančią ekonominę situaciją ir atnaujinti ekonominės raidos scenarijų bent kas ketvirtį“, – teigia Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė.
Fiskalinė institucija pažymi, kad Lietuvoje vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir demografiniais iššūkiais. Numatoma, kad, 2020 m. traukiantis ekonomikai, teigiami vartotojų lūkesčiai galimai prastės, o tai, tikėtina, skatins gyventojus atidėti vartojimą ateičiai. Taip pat namų ūkių vartojimas priklauso nuo galimybių išlikti darbo rinkoje karantino laikotarpiu, ypač jam užsitęsus.
Dėl laukiamo prekybos partnerių ekonomikų susitraukimo, plintančio COVID-19 viruso neigiamo poveikio užsienio ir vidaus paklausai, taikomų priemonių norint suvaldyti viruso plitimą ir palyginamosios bazės efekto, ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad 2020 m. Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas gali susitraukti 1,3 proc.
Finansų ministerija kovo 20 d. viešai paskelbė 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijų ir pateikė fiskalinei institucijai pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių inicijavimo. Fiskalinė institucija kovo 27 d. pateikė išvadą Seimui dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ir išvadą dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai.
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
Išvada dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė,
tel. 204 7657, el. p. jurga.ruksenaite@ifi.lt
|
|
 Valstybės kontrolei – aukščiausiajai audito institucijai (AAI) – atliktas priežiūros auditas, patvirtinantis, kad institucijos kokybės vadybos sistema įdiegta, ir veikia sėkmingai. AAI rizikos vertinimu grįstas veiklos valdymas, veiklos ir procesų tikslų bei rodiklių nustatymas ir jų pasiekimo stebėsena atitinka ISO 9001:2015 standarto reikalavimus. Neatitikčių, pastebėjimų ir gerinimo pasiūlymų nepateikta.
ISO auditoriai ne tik konstatavo, jog AAI kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001 standarto reikalavimas, bet ir pažymėjo, jog per penkerius metus, nuo 2015 m. kokybės vadybos sistema yra tapusi organizacijos kultūros dalimi. Be to, atsakingai pasirūpinta organizacijos stabilumo užtikrinimu laukiant galimų pokyčių, susijusių su valstybės kontrolieriaus kadencijos pabaiga.
Priežiūros audito ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad užtikrinamas vienodas požiūris į produktų ir paslaugų kokybę, o tai leidžia toliau sėkmingai optimizuoti procesus. Kokybės vadybos sistema apima visą Valstybės kontrolės veiklą, orientuotą į išorinius ir į vidinius klientus, veiklos procesus ir išteklius.
Pirmąjį ISO 9001 sertifikatą Valstybės kontrolė gavo 2015 m. Naujausias sertifikatas suteiktas 2018 m. ir jis galioja iki 2021 m. Šiuo laikotarpiu kartą per metus atliekami priežiūros auditai.
Komentarams:
Inga Tarakavičiūtė,
Audito plėtros departamento direktorė,
tel. 266 6772, el. p. inga.tarakaviciute@vkontrole.lt
|
|
 Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – Europos Sąjungos investicijų audito departamentas (ESIAD) atliko metinį ES deklaruotų investicijų teisėtumo auditą.
Audito metu buvo vertintas 2014–2020 m. penktasis ataskaitinis laikotarpis (2018 m. liepos 1 d.–2019 m. birželio 30 d.). Iš viso per šį laikotarpį Europos Komisijai (EK) deklaruota 945 mln. Eur. Audito metu įvertintas 157 mln. Eur vertės atsitiktinai atrinktų išlaidų tinkamumas bei ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos veikimas. Vertintuose projektuose nustatyta daugiau nei 8 mln. Eur netinkamų finansuoti išlaidų.
Audito rezultatai rodo, kad dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo susijusios su viešaisiais pirkimais, įskaitant ir tokius, kuriuose buvo nustatyti keli skirtingo pobūdžio pažeidimai.
„Atlikę auditą, nustatėme sisteminių klaidų, kurios kartojasi ne viename projekte ar finansuojamoje priemonėje. Be kita ko, atsižvelgdami į tai pateikėme sąlyginę audito nuomonę“, – teigia Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausioji patarėja Lina Talmontė.
Aukščiausioji audito institucija turi ne tik įvertinti, koks yra netinkamų išlaidų dydis tikrintuose projektuose, bet ir apskaičiuoti galimą klaidą visose EK deklaruotose išlaidose. Atlikus šiuos skaičiavimus, nustatyta, kad tikėtinas klaidų lygis yra 3,6 proc. Į šį skaičių įtraukti ir EK dėmesį atkreipę pažeidimai, susiję su ribojama galimybe pasitelkti subrangovus (be šių pažeidimų tikėtinas klaidų lygis būtų 2,86 proc.).
Audito metu ES investicijas administruojančios institucijos įgyvendino 63 proc. teiktų rekomendacijų ir ėmėsi kitų veiksmų, kurie likutinę klaidą sumažino iki EK toleruotino 2 proc. lygio.
Europos Komisijai išskirtinai svarbus visų deklaruojamų išlaidų tinkamumas, todėl tam tikrais (pavyzdžiui, minėtų sisteminio pobūdžio klaidų) atvejais audituojami subjektai ėmėsi papildomų taisomųjų veiksmų kituose, ne tik audito metu vertintuose, projektuose.
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d.–2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (Kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)
Daugiau informacijos:
Lina Talmontė
Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. (8 5) 204 7229, el. p. lina.talmonte@vkontrole.lt
|