|
 Profesinis mokymas organizuojamas nepakankamai efektyviai, su modernia įranga mokosi tik trečdalis mokinių, mažėjant mokinių skaičiui, neskubama atsisakyti nenaudojamų profesinių mokyklų patalpų, o mokymo kokybės užtikrinimas dar nepakankamai veiksmingas, rodo aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – atliktas auditas „Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai“.
„Nepaisant to, kad rinkoje jaučiamas įvairių sričių darbuotojų trūkumas, Lietuvoje tik 27 proc. jaunuolių siekia įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu, o Europos Sąjungoje (ES) profesinio mokymo įstaigose vidutiniškai mokosi 48 proc. jaunuolių“, – teigia Lina Balėnaitė, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja.
Pasak auditorių, veiksminga priemonė, padedanti sklandžiai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo rinką, yra pameistrystė, tačiau pirminio profesinio mokymo mokinių, besimokančių šią forma, 2018–2019 mokslo metais buvo tik apie 1,9 proc., nors yra siekiama, kad 2020 m. jų būtų 20 proc.
Profesinio mokymo įstaigose (39) buvo steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai (41), siekiant kokybiško profesinio mokymo ir kad kuo daugiau vartotojų naudotųsi modernia jų įranga. 2018 m. buvo nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. pabaigos su atnaujinta centrų įranga mokytųsi 80 proc. mokinių. 2018 m. tokių mokinių buvo 34 proc. Auditas rodo, kad iš 41-o centro tik 15 dirba dviem pamainomis – taip, kad ir dirbantieji galėtų mokytis po darbo.
Mažėjant mokinių skaičiui, daugėja tokių profesinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi mažiau nei 300 mokinių. Įstaigas jungiant, neskubama atsisakyti nenaudojamų patalpų, todėl bendras jų plotas 2016–2019 m. vienam mokiniui didėjo 37 proc.
Profesinio mokymo išorinės kokybės užtikrinimo sistema dar tik kuriama, o vidinės kokybės užtikrinimo sistemos neturėjo keturios profesinės mokymo įstaigos.
Mokymosi galimybių užtikrinimas asmenims iš nepalankios socialinės ekonominės aplinkos ar turintiems specialiųjų poreikių vis dar yra iššūkis: 2018–2019 mokslo metais mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, turėjo 26-ios profesinės mokymo įstaigos (iš 67-ių), mokyklose trūksta švietimo pagalbos specialistų, o stipendijų ir materialinės paramos dydžiai nepadeda mažinti socialinės atskirties.
Paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie kiekvieną iš 63 audituojamuoju laikotarpiu Lietuvoje veikusių profesinio mokymo įstaigų, kurių steigėja – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
2016 m. Valstybės kontrolė yra atlikusi profesinio mokymo įstaigose įsteigtų praktinio mokymo centrų auditą, kurio metu buvo nustatyta praktinio mokymo centrų pajėgumų išnaudojimo, šiuolaikinio švietimo turinio formavimo bei profesijos mokytojų kompetencijų atnaujinimo problemų.
Valstybinio audito ataskaita: Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai
Daugiau informacijos:
Lina Balėnaitė
Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. (8 5) 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt
|