|
 Aukščiausioji audito institucija (AAI) Seime pristatė išvadas dėl 2019 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės ir šešių išteklių fondų – Rezervinio (stabilizavimo), Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų bei Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo – finansinių ir biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių. Šias išvadas AAI parengia kasmet, vykdydama savo konstitucinę pareigą.
Rudenį pristatomos išvados dėl minėtų finansinių ir biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių, nors Vyriausybė dėl jų jau atsiskaitė pavasarį. Šiuo metu Vyriausybėje, Seime ir visuomenėje diskutuojama ateinančių metų biudžetų formavimo, finansavimo šaltinių prisiimamiems įsipareigojimams paieškos klausimais. Ankstesnių auditų metu AAI rekomendavo, kad būtina suderinti atsiskaitymo Seimui terminus, jog kartu su Vyriausybės pasiektais rezultatais būtų pateikiami ir finansiniai duomenys, ir audito institucijos atlikti vertinimai. Vos prieš kelias dienas Seime priimti rekomendaciją įgyvendinantys teisės aktai – 2023 m. visas atsiskaitymo procesas bus perkeltas į pavasarį, kai pradedamas ateinančių metų biudžetų planavimo procesas.
„Kokybiška, į rezultatus orientuota biudžeto valdysena yra racionalaus ir skaidraus valstybės išteklių paskirstymo ir panaudojimo garantas. Apie tai diskutuojame ir sprendimų ieškome nuo 2016 metų. Šiais metais žengtas svarbus žingsnis – įtvirtinta naujoji strateginio valdymo sistema. Taip sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti AAI teiktas rekomendacijas, susijusias su valstybės biudžeto planavimu ir atsiskaitymu už jo vykdymą, tačiau naujos kokybės vidutinės trukmės biudžeto rengimui būtini darbai vėluoja“, – Seime pristatydamas išvadas pabrėžė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Vertindami su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiamą informaciją apie valstybės skolą, auditoriai pažymėjo, kad, nors pastaruosius metus ekonomika augo, skola absoliučiais dydžiais nemažėjo – per 2019 m. paaugo beveik milijardu. Mažėjo tik skolos ir BVP santykis, kuris 2019 m. pabaigoje sudarė 36,2 proc., o dabar jau kalbama apie 50–60 proc. santykio rizikas. Finansų ministerija, atsižvelgdama į ne pirmus metus AAI teikiamus siūlymus dėl fiskalinės erdvės Lietuvai nustatymo, planuoja atlikti analizę ir įvertinti, kokio valdžios sektoriaus skolos lygio būtų tikslinga ilguoju laikotarpiu neviršyti, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir kitus veiksnius, būtų išlaikytas valdžios sektoriaus finansų tvarumas ilguoju laikotarpiu.
Komentarams:
Emilija Jasaitienė,
Finansinio audito departamento direktorė,
tel. 266 6770, el. p. emilija.jasaitiene@vkontrole.lt
|