Ketvirtadienį vykusiame internetiniame seminare Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius aukščiausiosios audito institucijos (AAI) darbuotojams pristatė EAR 2019 metų veiklos ataskaitą, pasidalino EAR veiksmais ir atliktais darbo programos pokyčiais reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę. Šis renginys buvo ir pirmasis nuotolinis naujojo valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko ir Rimanto Šadžiaus susitikimas.

R. Šadžius pažymėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos tiek valstybės narės, tiek Europos Sąjunga susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais visuomenės sveikatai ir ekonomikai, todėl visos institucijos privalo sutelkti savo pajėgumus gerindamos finansų valdymą ir užtikrindamos pridėtinę išleidžiamų lėšų vertę.
 
Kaip operatyvi EAR pagalba įstatymų leidėjams reaguojant į COVID-19 krizę, susitikime buvo pristatyta Europos Parlamentui pateikta auditorių nuomonė dėl iš dalies keičiamo ES reglamento – Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšų panaudojimo reaguojant į COVID-19 protrūkį.

EAR narys pristatė planuojamą EAR veiklą veikiant pasikeitusioje aplinkoje: audito procesų skaitmeninimą ir perkėlimą į elektroninę erdvę, potencialų naujausių technologijų pritaikymą užtikrinant spartesnius, patikimus audito rezultatus bei didinant audito apimtis.

„Efektyvesnis audito procesas pasitelkus naujausias informacines technologijas ir pažangius technologinius sprendimus, išlaikant aukštus kokybės reikalavimus – vienas svarbiausių AAI prioritetų. Matome esant pažangių EAR iniciatyvų, kurias taip pat galėtume įvertinti ir inicijuoti savo institucijoje“, – teigė valstybės kontrolierius M. Macijauskas.

EAR yra nepriklausomi išorės auditoriai, audituojantys ES finansus. Audito Rūmai yra ES piliečių finansinių interesų sergėtojai. Jie padeda gerinti ES finansų valdymą, skatina atskaitomybę ir skaidrumą. EAR tikrina, ar Europos Sąjungos biudžetas buvo įvykdytas teisingai ir ar ES lėšos buvo skirtos bei panaudotos teisėtai ir laikantis patikimo finansų valdymo principų. Europai susiduriant su vis didesniais iššūkiais ir augant spaudimui jos viešiesiems finansams, EAR vaidmuo tampa svarbesnis.

Europos Audito Rūmų 2019 metų veiklos ataskaita

Valstybės kontrolė kaip nepriklausoma fiskalinė institucija atliko Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimą, kuris parengtas atsižvelgiant į neapibrėžtumą, kylantį dėl COVID-19 plitimo. Fiskalinė institucija projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. sudarys 10,9 proc. BVP, 2021 m. – 4,0 proc. BVP. Numatoma, kad visų valdžios sektoriaus subsektorių biudžetai 2020 m. bus deficitiniai.

Tikėtina, kad iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi pakankamai stabili valdžios sektoriaus skola, Fiskalinės institucijos vertinimu, 2020 m. pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus.

„Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina numatyti jos mažinimo ateityje kryptį. Norime pabrėžti, kad, esant išskirtinėms aplinkybėms, pareiga vykdyti skaidrų, apdairų ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą viešųjų finansų valdymą išlieka. Taigi ir šiuo metu valdžios sektoriaus išlaidas svarbu nukreipti į tas sritis, kurios šalies ekonominei raidai suteiks didžiausią naudą tiek ateinančiais mėnesiais, tiek ilguoju laikotarpiu“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.

Numatomas ekonomikos nuosmukis Lietuvoje įspėja apie būtinybę vykdyti ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką. Ataskaitoje taip pat atlikta Baltijos šalių ekonomikos skatinimo planų lyginamoji analizė, kurioje stebima, kad skolos didėjimo rodikliai, atsižvelgiant į BVP smukimą ir valdžios sektoriaus deficitus, yra panašūs: šalių skolos didėja daugiau nei 10 proc. p. BVP, valdžios sektoriaus deficitai siekia apie 10 proc. BVP. Ekonomikos skatinimo planai sudaro apie 5–7 proc. šalių BVP.

Fiskalinės institucijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimo ataskaitoje pažymima, kad, nors 2019 m. Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, fiskaliniuose rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 8,6 proc. mažesnė, negu planuota, ir siekė 2,0 proc. BVP. Taip pat nebuvo laikytasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės ir ne visi valdžios sektoriui priskiriami biudžetai buvo vykdomi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių. Valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarė 36,3 proc. BVP.

Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimas atliktas pagal vertinimo metu aktualų Finansų ministerijos pateiktą 2-ąjį ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį daroma prielaida, kad bendrasis vidaus produktas 2020 m. susitrauks 7,3 proc.

Ataskaita Lietuvos stabilumo 2020 metų programos vertinimas
    
    
Komentarams:
Agnė Kazlauskaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė,
tel. 204 7207, el. p. agne.kazlauskaite@ifi.lt
 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį per susitikimą su naujai paskirtu valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku aptarė institucijos veiklos planus ir didžiausius iššūkius.

„Sveikinu valstybės kontrolierių ir linkiu didžiausios sėkmės siekiant ambicingų tikslų. Nepriklausoma aukščiausia audito institucija atlieka esminį vaidmenį vertinant viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad ekonomikos skatinimo priemonės, skirtos koronaviruso pandemijos (COVID-19) pasekmėms mažinti, pareikalaus didelių viešųjų išlaidų, kurios bus dengiamos iš skolintų lėšų ir turės būti grąžintos.

„Nepaprastai svarbu, kad šios investicijos būtų skiriamos ten, kur iš tikrųjų egzistuoja poreikis ir ateityje bus generuojama didžiausia įmanoma grąža“, – sakė šalies vadovas, su valstybės kontrolieriumi aptaręs galimybes mažinti kylančias rizikas ir užtikrinti valstybės lėšų skaidrų, sąžiningą ir atsakingą panaudojimą. Pasak Prezidento, viešosios lėšos turi būti skiriamos atsižvelgiant ir į tai, ar jų pakaks užsibrėžtam tikslui pasiekti.

Strateginis planavimas, biudžeto formavimo principai, švietimas, socialinė apsauga – tai sritys, kurioms, šalies vadovo nuomone, Valstybės kontrolė turėtų ir toliau skirti patį didžiausią dėmesį.

Pokalbio metu Prezidentas išreiškė palaikymą Seimo komitetuose svarstomiems Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais stiprinamas institucijos nepriklausomumas, plečiamas jos mandatas ir turimi įrankiai.

M. Macijauskas valstybės kontrolieriaus pareigas pradėjo eiti gegužės 7 d., kai davė priesaiką Seime. Pagal Konstituciją valstybės kontrolierių Prezidento teikimu skiria Seimas.
 
Šaltinis: wwww.lrp.lt
 
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr. (aut. Robertas Dačkus)

2019 m. pabaigoje Lietuvoje ūkio subjektų veiklą prižiūrėjo 54 institucijos, tarp jų: Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Muitinės departamentas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir kitos.

Tobulinant viešąjį valdymą buvo konsoliduojamos priežiūros institucijos ir buvo išsikelti tikslai: optimizuoti funkcijas, mažinti verslo priežiūros naštą, didinti biudžeto lėšų, skirtų priežiūros institucijų veiklai organizuoti, panaudojimo efektyvumą. Sprendimai pertvarkyti priežiūros institucijų sistemą yra svarbūs, tačiau vis dar nepavyksta pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje. Tai rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – atliktas auditas „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas“.

Ūkio subjektų priežiūra turi būti tikslinga, efektyvi ir rezultatyvi. Tokia priežiūra kasmet kainuoja vis daugiau: palyginus 2019 m. ir 2016 m., ji išaugo 30 proc. ir, preliminariais auditorių skaičiavimais, siekė apie 300 mln. Eur. Tai sudaro iki 3 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Kadangi iki šiol neskaičiuojama, kiek valstybei kainuoja ūkio subjektų priežiūra, audito metu buvo rinkti duomenys ir atlikti preliminarūs skaičiavimai, naudojant institucijų pateiktus duomenis apie veiklos dalį, kurią sudaro verslo priežiūros funkcijos (proc.), ir institucijoms skiriamus valstybės biudžeto asignavimus.

„Sprendimai pertvarkyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą yra reikalingi, tačiau vis dar nepavyksta pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje. Jie turi būti grindžiami duomenimis, todėl siekiant pertvarkos tikslų svarbu atlikti ne tik kokybinį, bet ir kiekybinį esamos situacijos įvertinimą, nustatyti siekiamą rezultatą ir aiškius rodiklius, kuriais tas rezultatas bus matuojamas. Tačiau tai nebuvo padaryta“, – teigia Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė.

Naujausias AAI auditas rodo, kad priežiūros našta ūkio subjektams nebuvo vertinta nė vienu Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo plane numatytu atveju, o konsolidavimo kaštai ir nauda neskaičiuoti 6 atvejais iš 10. Valstybės mastu vis dar nėra įvertinta, ar ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų vykdomos priežiūros funkcijos išlieka aktualios ir ar tikslinga, kad jas toliau vykdytų valstybės institucijos. Dažnai dėmesys kreipiamas į institucijų skaičiaus mažinimą, o ne į priežiūros funkcijų peržiūrėjimą. Konsolidavimui nebuvo tinkamai pasiruošta, todėl jis įgyvendinamas mažesne apimtimi, nei planuota, ir nesilaikant planuotų terminų.

Audite atkreipiamas dėmesys ir į kitus AAI 2019 m. atliktus auditus, kurie rodo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliekamame sisteminiame priežiūros institucijų pažangumo vertinime (švieslentėje) aukštas vietas užimančios priežiūros institucijos veikia ne taip gerai, kaip yra vertinamos.

Plačiau su priežiūros institucijų duomenimis apie priežiūros veiklai skiriamas lėšas galite susipažinti čia.

Valstybinio audito ataskaita: Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas

Komentarams:     
Sandra Ragėnaitė,
Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. 266 6734, el. p. sandra.ragenaite@vkontrole.lt
 

Šiandien, renginyje, skirtam profesionalumo vertybei, minint Auditorių dieną, paskelbtas audito egzamino nugalėtojas – tai kaunietis, kelių kredito unijų vidaus auditorius Audrius Lukoševičius, teisingai atsakęs į 19 (iš 20) klausimų per 6 minutes. Norint pasiekti geriausią rezultatą, dalyviams reikėjo ne tik teisingai internetu atsakyti į visus klausimus, bet ir padaryti tai greičiau už kitus.

Ketvirtą kartą Valstybės kontrolės organizuotą audito egzaminą galėjo laikyti visi, norintys pasitikrinti savo žinias apie auditą ir auditoriaus profesiją bei loginį mąstymą.

Kaip sekėsi atsakyti į klausimus, galite pasitikrinti čia. Dėkojame visiems dalyvavusiems!

Šiandien Seime prisiekė naujasis valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. Jis pakeis penkerių metų kadenciją baigusį valstybės kontrolierių Arūną Dulkį.

Paskirtasis valstybės kontrolierius M. Macijauskas siekia bene dvigubai sutrumpinti auditų atlikimo laiką, panaudoti informacines technologijas ir automatizuoti tam tikrus audito procesus. Be to, yra teigęs turintis ambiciją daryti išankstinius, kitaip dar vadinamus ex ante, vertinimus.

M. Macijauskas yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį. Valstybės kontrolėje dirba nuo 2002 m., pastaruosius metus, nuo 2018 m., ėjo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo, prieš tai – Audito plėtros departamento direktoriaus pareigas. Nuo 2016 m. liepos M. Macijauskas yra Europos investicijų banko Audito komiteto narys.

Valstybės kontrolierių Prezidento teikimu Seimas skiria 5 metų kadencijai.

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Institucija skatina teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui.

Valstybės kontrolės sudėtyje veikia trys atskiros nepriklausomos institucijos: klasikinė aukščiausioji audito, Europos Sąjungos investicijų audito ir nepriklausoma fiskalinė institucija.

Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – Seimo pavedimu atliko auditą „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“. Jo metu auditoriai vertino aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos teisinį reguliavimą, poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistemą, užterštų teritorijų tvarkymo procesus ir aplinkos apsaugos sektoriaus finansinių, žmogiškųjų išteklių ir duomenų sistemų valdymą.

Lietuvoje registruota daugiau kaip 2,8 mln. gyventojų, veiklą vykdo per 250 tūkst. įmonių, kurios veikia energetikos, chemijos ir kitose srityse. Kasdien ir buityje, ir vykdant ūkinę veiklą susidaro tūkstančiai tonų atliekų, į orą išmetama kenksmingų medžiagų. Aplinkosaugos sistema turėtų padėti kuo labiau sumažinti šios veiklos poveikį aplinkai.

Valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir taršos prevencijos srityse formuoja Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų priežiūrą, Aplinkos apsaugos departamentas vykdo aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas.

Lietuvoje ūkio subjektams išduota 2 800 taršos leidimų, kasmet atliekama daugiau kaip 9 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų.

„Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesas bei valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė neužtikrina, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių aplinkai, be to, dalis užterštų teritorijų netvarkoma dešimtmečiais“, – sako Vaida Barizienė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra per 2014–2020 m. laikotarpį buvo pavesta kelioms skirtingoms institucijoms. Valstybės kontrolės audito rezultatai rodo, kad nebuvo sukurta sisteminga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo vertinimo stebėsena, patikrinimai planuojami neturint tikslaus kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo, informacija apie juos nėra sisteminama. Be to, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nurodo, kad patikrinimams atlikti jiems trūksta matavimo prietaisų, termovizorių ir kitų priemonių.

Audito metu nustatyta, kad nėra užtikrinama, jog nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir gyventojams padaryta žala. Reikalavimas drausti įmonės civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams, todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala.

Be to, audito rezultatai rodo, kad Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos valdo 17 duomenų bazių. Joms sukurti 1995–2018 m. panaudota 11,1 mln. Eur, tačiau dalies informacijos, kuri reikalinga institucijų funkcijų vykdymui ir sprendimų priėmimui, reikia ieškoti popierinėse bylose ir archyvuose.

Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą.

Valstybinio audito ataskaita: Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas

Daugiau informacijos:
Vaida Barizienė
Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. (8 5) 266 6898, el. p. vaida.bariziene@vkontrole.lt