Š. m. lapkričio 25 d. aukščiausioji audito institucija (AAI) organizuoja jau ketvirtąją valstybės tvarios plėtros konferenciją SIGNALS 2020. AAI kviečia pažinti signalus ir kurti pokyčius su šūkiu – PAŽINKIME. KURKIME.

Lietuvos AAI atlikti auditai ir vertinimai tendencingai rodo, kad dažnai politiką formuojančios institucijos sprendimus priima be visų reikiamų ir tikslių duomenų arba renka ne tuos, kurių reikia sprendimams priimti. Plenarinėje sesijoje AAI kvies diskutuoti apie duomenis ir jų svarbą viešojo valdymo sritims. Lietuvos ir užsienio pranešėjai pasidalys šalių praktika ir savo įžvalgomis, kodėl priimant sprendimus taip svarbu remtis objektyviais, visumą atspindinčiais duomenimis, gebėti juos teisingai suprasti ir interpretuoti, taip pat atskleis pasekmes sprendimų, kurie buvo priimti, tik iš dalies remiantis duomenimis grįstais įrodymais.

Kokybiškas ugdymas ir švietimas – žmonių gyvenimo gerinimo ir tvaraus vystymosi pagrindas. Ne vienerius metus švietimas yra prioritetinė AAI veiklos sritis, todėl diskusija šia tema po poros metų pertraukos vėl sugrįžta į SIGNALS konferenciją. Paralelinė Švietimo sesija šįkart bus skirta kalbėti apie tai, kaip užtikrinti, kad švietimo sistema būtų dėmesinga kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo ekonominės, socialinės padėties, gyvenamosios vietos, specialiųjų poreikių.

Europos Sąjunga patvirtino ambicingą klimato ir energetikos politikos strategiją, kurioje numatomas visos bendrijos ir jos narių įsipareigojimas toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti atsinaujinančios energijos suvartojimą. Strategija bendra, tačiau valstybėms narėms suteikiama laisvė nusistatyti nacionalinius tikslus. Klimato kaitos paralelinėje sesijoje kartu su užsienio šalių ekspertais bus aptariama kokios tendencijos vyrauja ir kokias priemones šalys vykdo siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių bei juos mažinti, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų šalis, kokius tikslus galėtų pasirinkti Lietuva.

Išgirsti signalai, kaip juos (at)pažinome, kokių pokyčių mūsų valstybei reikia? Apie tai su savo sričių ekspertais bus diskutuojama jungiamosiose sesijose, o signalų gaudytojai apibendrins įžvalgas didelio susidomėjimo praėjusiais metais sulaukusioje baigiamojoje sesijoje.

Dar viena tradicinė konferencijos dalis – viešojo sektoriaus auditorių apdovanojimai. Skatindama šio sektoriaus pažangą, AAI siekia pastebėti ir įvertinti savo kolegas. Kviečiame viešojo sektoriaus auditorius pasidalyti savo patirtimi apie darbe taikomą novatorišką praktiką, netradicinius auditų atlikimo ar kasdienio darbo organizavimo metodus, auditų rezultatais iš konferencijos temas atspindinčių sričių. Plenarinės sesijos metu apdovanosime tris komisijos atrinktus, labiausiai išsiskiriančių auditų rezultatų autorius.

Kovojant su pasauline COVID-19 pandemija ir įvertinus galimus iššūkius 2020 metų rudenį, iki šiol nėra žinoma, ar konferencija galės vykti gyvai. AAI prioritetas – konferencijos dalyvių saugumas, todėl, jei tuo metu bus saugu, ji bus organizuojama ir gyvai. Nepriklausomai nuo tuo metu esančių sąlygų, visa konferencija bus organizuojama ir nuotoliniu būdu, todėl visi norintys SIGNALS 2020 galės stebėti internetu, specialioje platformoje. Naujausią informaciją apie konferenciją sekite www.signals.lt

Mokinių pasiekimų pažanga dar nėra pakankama: mokinių ir ugdymo įstaigų skaičius mažėja, švietimui skiriamas finansavimas auga, tačiau palankioje ir nepalankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinkoje augančių ir mažas bei dideles mokyklas lankančių mokinių pasiekimų atotrūkis reikšmingai nemažėjo. Tai rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – atliktas auditas „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“.
 
Reikalingos konkrečios sisteminės priemonės atotrūkiui mažinti, užtikrinančios kryptingą mokinių pasiekimų bendro lygio didinimą. Penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai nesiekia 2018 m. EBPO šalių vidurkio, o pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kol kas negerėja. Su korepetitoriais mokosi apie 30 proc. mokinių, dar 22 proc. norėtų juos samdyti, jei turėtų tam lėšų.

„Jungtinių klasių nuo 2016 m. sumažėjo 21 proc., tačiau jų vis dar yra. Neramina tai, kad jungiamos po 3 ir daugiau klasių, taip pat vykdomos jungtinės pamokos skirtingo amžiaus pagal skirtingas programas ugdomiems mokiniams. Jungiant klases ir pamokas, nesudaromos galimybės mokiniams užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą, jos apsunkina darbą ir mokytojams“, – teigia Lina Balėnaitė, Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja.
 
Papildomą finansavimą nesukomplektuotoms klasėms 2019–2020 m. m. skyrė mažiau nei trečdalis savivaldybių ir jų skirtos lėšos nepatenkino poreikio. 2019 m. net 6,6 karto (nuo 1,5 iki 10,2 tūkst. Eur) skyrėsi vieno mokinio ugdymas 50-yje vertintų mokyklų.

Ankstesni AAI atliktų bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo auditų rezultatai rodo, kad Lietuvoje nėra užtikrinamas tolygiai kokybiškas ugdymas visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų socialinės ekonominės padėties ir kur jie gyvena – miestuose ar rajonuose. AAI teikė rekomendacijas, kaip galima būtų užtikrinti tolygesnę ugdymo kokybę kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius. Deja, rekomendacijos arba neįgyvendintos, arba jų įgyvendinimas vėluoja.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad, įsigaliojus darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimams ir skyrus tam finansavimą, sudarytos prielaidos pasiekti Vyriausybės programoje numatytą tikslą, kad mokytojo, dirbančio visu darbo krūviu, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant mokesčius, 2020 m. sudarytų 1 289 Eur. Taip Lietuvoje 2019 m. dirbo 35 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Auditoriai pastebi, jog vis dar per mažas Lietuvos mokyklos aprūpinimo šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis mastas. Mokyklose vienas kompiuteris 2019 m. teko vidutiniškai 5 mokiniams, o 53 vertintose mokyklose – 9. Karantinas ir jo metu taikytos priemonės aprūpinti mokinius kompiuterinėmis technologijomis (kompiuteriais, planšetėmis) ir interneto ryšiu lėmė esminį teigiamą šuolį šioje srityje. Siekiant, kad ši sutelkta investicija netaptų vienkartinėmis išlaidomis, svarbu šį proveržį išlaikyti. Tam reikėtų numatyti priemones ir suplanuoti lėšas, reikalingas kokybiškam įrangos ir ryšio palaikymui ir ateityje.

Buvo audituojamas 2016–2019 m. laikotarpis, tačiau, siekiant tiksliau įvertinti, naudoti ir ankstesnių bei 2020 m. duomenys. Įgyvendinus audito rekomendacijas šalies mastu gerėtų ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimai, mažėtų pasiekimų atotrūkis tarp miesto ir kaimo, ilgainiui mažėtų socialinė atskirtis, didėtų mokytojo profesijos patrauklumas, būtų užtikrintas skaidrus ir teisingas atlygis.

Švietimas išlieka AAI prioritetine sritimi. Šiai temai bus skiriamas didelis dėmesys ir artėjančioje valstybės tvarios plėtros konferencijoje SIGNALS 2020. Ankstesni AAI auditai švietimo srityje: ikimokyklinis ugdymas; mokinių pasiekimai; profesinio mokymo organizavimas.

Valstybinio audito ataskaita: Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus

Komentarams:
Lina Balėnaitė,
Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. Nr. 266 6726, el. p. lina.balenaite@vkontrole.lt
 

Trečdalis asmenų su negalia mūsų šalyje patiria skurdo riziką, ir šis rodiklis 10,7 proc. punkto didesnis nei bendras skurdo rizikos lygis (20,6 proc.), skelbia naujausi Statistikos departamento duomenys. Atotrūkiui sumažinti svarbu suteikti asmenims individualią kompleksinę pagalbą ir pritaikyti aplinką, tačiau Valstybės kontrolės auditas „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rodo, kad neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo. Tinkamų sąlygų sudarymas ir pagalbos teikimas tapo itin aktualus COVID-19 krizės laikotarpiu.

„Pernai atlikdami socialinės paramos auditą vertinome, ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką. Šiais metais audito tikslas buvo įvertinti, ar asmenims su negalia sudarytos galimybės savarankiškai gyventi bendruomenėje, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir integruotis į darbo rinką“, – sako Neringa Raglienė, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią. Didžioji asmenų su negalia dalis buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), tačiau tik 29 proc. dirbo (palyginimui, Estijoje 2018 m. – 40 proc.), ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo. Kaip rodo audito rezultatai, dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, ir jų įsitraukimas bei aktyvumas reikšmingai negerėja. Atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per paskutinius metus sumažėjo iki 22,6 proc. (2018 m. jų buvo 24,5 proc.). Valstybės pagalba yra labiau orientuota į uždarą darbo rinką, 82 proc. lėšų, skirtų asmenų su negalia užimtumo rėmimui, iš 40 mln. Eur buvo skirta socialinėms įmonėms, kuriose dirbo 3 kartus mažiau asmenų nei atviroje darbo rinkoje.

Audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai. Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.

Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų (32) neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia. 34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė. Penkiuose didžiuosiuose miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 proc. Valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau 2019 m. jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.
 
Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas, būtų sukurta integrali asmens poreikių vertinimo ir juos atliepianti pagalbos teikimo sistema, įdiegtos paveikiausios priemonės dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką ir aktyvesnio darbdavių dalyvavimo juos įdarbinant, patobulintas įdarbinimo organizavimas, atliktas viešųjų pastatų ir transporto objektų vertinimas ir parengti veiksmų planai dėl prieinamumo gerinimo, pritaikytos viešojo sektoriaus internetinės svetainės ir mobiliosios programos.

Audito „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rezultatai buvo pristatyti su šios srities politiką formuojančių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais vykusioje diskusijoje. Jos įrašą galite peržiūrėti čia.

 
Valstybinio audito ataskaita: Asmenų su negalia socialinė integracija

    
Daugiau informacijos:
Neringa Raglienė
Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. (8 5) 266 6891, el. p. neringa.ragliene@vkontrole.lt
 

Aukščiausiosios audito institucijos (AAI) dar iki COVID-19 protrūkio teiktų rekomendacijų įgyvendinimas laiku galėjo prisidėti prie efektyvesnio viešųjų finansų valdymo ir palengvinti šalies atsaką į ekstremaliąją situaciją, rodo Valstybės kontrolės naujausia valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita.

„Pavasarį prasidėjęs COVID-19 pandemijos protrūkis buvo netikėtas ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Mūsų šalies institucijos turėjo sutelkti visus pajėgumus ir imtis veiksmų, kad prisidėtų suvaldant krizinę situaciją. Artėjant galimai antrajai pandemijos bangai, galime imtis proaktyvių pasiruošimo veiksmų ir planuoti būsimas investicijas. Šia rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita norime atkreipti dėmesį į institucijų turimus įsipareigojimus – rekomendacijas, kurių tinkamas įgyvendinimas galėjo palengvinti ekstremaliosios situacijos valdymą. Be to, norime atkreipti dėmesį į svarbiausias sritis, kuriose būtini pokyčiai, padėsiantys išvengti galimų krizės pasekmių ateityje“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Efektyviam krizių suvaldymui itin svarbios tinkamai ir laiku įgyvendinamos rekomendacijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo, strateginio planavimo, biudžeto sistemos ir valstybės investicijų programos, pedagogų kompetencijos gerinimo, informacinių išteklių valdymo ir saugos, efektyvios viešųjų pirkimų sistemos, socialinės paramos veiksmingumo, kovos su elektroniniais nusikaltimais srityse.

Nepaisant to, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo skirtas COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių šalinimui, AAI atstovai pastebi pažangą įgyvendinant kai kurias rekomendacijas: buvo priimtas naujas Strateginio valdymo įstatymas. Priimti ir Švietimo įstatymo pakeitimai, sudarantys sąlygas stiprinti įtrauktį švietime, kartu plėtojant pagalbos pamokoje ar ugdymosi veiklose priemones. Priimtu Viešojo administravimo įstatymo pakeitimu sukurtos teisinės prielaidos tobulinti viešojo administravimo sistemą. Šiuo metu laukiama, kol Seime bus priimti 10 įstatymų projektų, kuriais siūloma spręsti auditų metu nustatytas problemas.

Aukščiausioji audito institucija, kiekvieną kartą atlikdama auditus, pateikia rekomendacijas institucijoms ir atlieka jų įgyvendinimo stebėseną. Atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikiama Seimui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira visa informacija apie atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą – ją galite rasti čia.
 
 
Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita
 
 
Daugiau informacijos:
Inga Tarakavičiūtė
Audito plėtros departamento direktorė,
tel. (8 5) 266 6772, el. p. inga.tarakaviciute@vkontrole.lt