Šiandien vyksta Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – organizuojama kasmetinė tarptautinė valstybės tvarios plėtros konferencija SIGNALS 2020. Dalyviai išgirs ekspertų patirtis, bus diskutuojama apie duomenų svarbą viešojo valdymo srityse, kalbama apie būtinybę užtikrinti kokybiškos švietimo sistemos prieinamumą kiekvienam mokiniui ir aptarta, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokias priemones įgyvendina Lietuva, siekdama sumažinti klimato kaitos pokyčius.

Sveikinimo žodį tars Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. Pranešimus skaitys Arianna Legovini (Pasaulio banko Vystymosi poveikio vertinimo (DIME) departamento vadovė), dr. Francesc Pedró (UNESCO tarptautinio aukštojo mokslo instituto direktorius), dr. Tracey Burns (EBPO Švietimo mokslinių tyrimų ir inovacijų centro vyresnioji analitikė), Lars-Henrik Paarup Michelsen (Norvegijos klimato fondo direktorius) ir kiti.

Konferencijos metu vyks diskusija „Signalai pokyčiams“: dalyviai dalysis veiklos patirtimis, išmoktomis pamokomis ir laukiamų iššūkių įžvalgomis. Ekspertai diskutuos ir švietimo bei klimato kaitos temomis: „Kaip užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio poreikius?“, „Ką turime daryti, kad pasiektume 2030 m. tikslus?“. Konferencijoje išgirstus signalus baigiamojoje sesijoje apibendrins ir asmeninėmis įžvalgomis dalysis akademinės bendruomenės atstovai, visuomenės veikėjai ir AAI atstovai.

Trečius metus iš eilės bus apdovanoti ir pagerbti viešojo sektoriaus auditorių darbai, kuriuos atliekant priimti novatoriški sprendimai, inicijuoti svarbūs pokyčiai.

Konferenciją SIGNALS 2020 Valstybės kontrolė organizuoja kartu su INTOSAI, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, Šiaurės ministrų taryba. Informacinis partneris – LRT.

SIGNALS 2020 vyks nuotoliniu būdu, visi iš anksto užsiregistravę dalyviai, kurių šiais metais yra daugiau nei 1000, galės ne tik stebėti pranešimus www.signals.lt, bet ir dalyvauti apklausose, užduoti klausimus pranešėjams. Konferencijos tiesioginę transliaciją bus galima stebėti tiesiogiai ir naujienų portale www.lrt.lt.

Ne visi gyventojai turi galimybę gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, o į aplinką ne visada išleidžiamos tinkamai išvalytos nuotekos, nepakankamai išplėtota centralizuotai teikiamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas auditas „Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“.

„2014–2018 m. vandens tiekėjai 327,1 tūkst. gyventojų tiekė geriamąjį vandenį, atlikę ne visus higienos normoje nurodytų rodiklių tyrimus. Kasmet 17 tūkst. gyventojų buvo centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, kuriame buvo viršytos toksinių (cheminių) rodiklių ribinės reikšmės. Audito rezultatai taip pat rodo, kad daugiau kaip 2,5 tūkst. gyventojų geriamąjį vandenį tiekia licencijų neturintys geriamojo vandens tiekėjai, kurie gali neužtikrinti nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir tinkamos jo kokybės“, – sako Arvydas Laurinkevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius.

16,9 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai, tačiau šachtinių šulinių vanduo taip pat ne visada atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. 2014–2018 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ištyrus daugiau kaip 10 tūkst. šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius, vidutiniškai 29,8 proc. atliktų tyrimų neatitiko šio vandens kokybei taikomų reikalavimų.

Į vandentvarkos sektorių 2004–2018 m. investuota apie 1,4 mlrd. Eur valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis 2019 m. naudojosi mažiau gyventojų, nei turėjo prieigą prie interneto – atitinkamai 76,5 ir 83 proc. Taip nutinka dėl nepakankamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir dėl to, kad prie nutiestų tinklų prisijungia mažiau gyventojų, nei planuota.

Į gamtinę aplinką 2014–2019 m. vidutiniškai kasmet buvo išleidžiama 39,8 mln. m3 (24,2 proc.) nevalytų ar nepakankamai išvalytų komunalinių ir 7,7 mln. m3 (13 proc.) paviršinių nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas, 2014–2019 m. atlikęs apie 8,5 tūkst. gyventojų ir ūkio subjektų patikrinimų, nustatė 1 971 atvejį, kai gyventojai, ir 443 atvejus, kai ūkio subjektai netinkamai tvarko nuotekas. Daugeliu atvejų nuotekos neišvalomos iki nustatytų reikalavimų dėl netinkamų, pasenusių ar nepakankamo pajėgumo valymo įrenginių.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas ir racionaliai naudojant šiam sektoriui skiriamas lėšas, daugiau gyventojų galės naudotis centralizuotai teikiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, bus skiriama daugiau dėmesio geriamojo vandens kokybei ir nuotekų tvarkymui.

Valstybinio audito ataskaita: Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas

Daugiau informacijos:
Arvydas Laurinkevičius
Ekonomikos audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius,
tel. (8 5) 266 6837, el. p. arvydas.laurinkevicius@vkontrole.lt

Šiandien vyko EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) Savivaldybių audito darbo grupės (angl. – TFMA) ketvirtasis metinis susitikimas. Virtualiame renginyje dalyvavo beveik 70 dalyvių iš 26 šalių: darbo grupės nariai, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) ir EURORAI (Europos regioninių išorės audito institucijų organizacijos) atstovai.

„Šis neapibrėžtas pasaulyje siaučiančios pandemijos laikas parodė, kad aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) misija ir Savivaldybių audito darbo grupės veikla yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Savivaldybės, esančios arčiausiai žmonių, atlieka daug paprastų, bet esminių dalykų, jų veiksmai daro tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, todėl savivaldybėms šiuo laikotarpiu ypač reikia pagalbos nustatant kylančias rizikas ir padedant jas pašalinti“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Atlikus išsamią darbo grupės 2017–2020 m. veiklos analizę ir įvertinus pasiektus rezultatus nuspręsta, jog pradinė vizija „tapti aktyvia EUROSAI darbo grupe, apimančia aktualius klausimus savivaldybių audito srityje“ yra įgyvendinta. Metiniame Savivaldybių audito darbo grupės susitikime svarstant naują 2021–2023 m. veiklos programą patvirtinta nauja vizija „patobulinti savivaldybių audito sistemas EUROSAI šalyse“. Susirinkime aptartos šalių narių vykdomos priemonės ir jų rezultatai bei galimybės 2021 m. pradėti bendrą tarptautinį auditą „Savivaldybių pajamos, skirtos kokybiškų paslaugų teikimui gyventojams, pandemijos metu“.

Šiais metais Estija ir Graikija, lyderiaujant Lietuvos AAI, atliko visų darbo grupės šalių narių išorės audito sistemų lyginamąją analizę. Jos rezultatai buvo panaudoti EBPO ir Brazilijos AAI vykdytame 3 metų projekte, kurio tikslas – pagerinti Brazilijos federalinio sąskaitų teismo ir 32 subnacionalinių apskaitos teismų bendradarbiavimą, kad decentralizuotos politikos sritys, pavyzdžiui: švietimo ir sveikatos priežiūros, taptų efektyvesnės ir darnesnės. Diskutuojant apie darbo grupės 2021 m. veiklos planą kartu su EBPO atstovais ieškota naujų abipusiai įdomių ir naudingų bendradarbiavimo formatų.

Lietuvos AAI inicijavo EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės įsteigimą 2016 m. ir jai pirmininkauja. Šiais metais prisijungus Maltai, darbo grupei priklauso 27 narės Europos AAI.

Komentarams:
Jūra Ivonaitytė,
Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. 266 6850, el. p. jura.ivonaityte@vkontrole.lt

Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvos savivaldybėse ne visada valdomas efektyviai, kryptingai ir kompleksiškai, todėl neužtikrinama maksimali nauda visuomenei, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – parengta ataskaita, kurioje pateikti apibendrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio NT valdymo auditų rezultatai.

Valstybės kontrolė kartu su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis (SKAT) vykdė bendrą  savivaldybių valdomo NT auditą. Prie šio projekto prisijungė ir jį atliko 55 (iš 60) SKAT. Aukščiausioji audito institucija apibendrino SKAT atliktų auditų (https://bit.ly/38rcyv4) rezultatus ir parengė ataskaitą, kurios tikslas – pateikti apibendrintą informaciją, kiek ir kokio NT nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ir kaip efektyviai jis yra valdomas. Auditų rezultatų apibendrinimo ataskaita parengta remiantis 48 (iš 55) SKAT atliktų veiklos auditų ataskaitomis, kurios buvo viešai paskelbtos ir pateiktos AAI iki 2020-10-13.

„Esame dėkingi savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms, itin reikšmingai prisidėjusioms prie šio bendro projekto. SKAT ne tik vertino būklę savivaldybėse ir taip prisidėjo prie pokyčių ir konkrečių rezultatų kiekvienoje jų, bet kartu ir mums tai sudarė galimybę surasti bendras pokyčių reikalaujančias turto valdymo sritis, pateikti apibendrintą apžvalgą ir nustatyti bendras tobulinimo kryptis, kurios padės siekti efektyvesnio ir kokybiškesnio savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.  

2017–2019 m. I pusm. 55 savivaldybės nuosavybės teise valdė 46,1 tūkst. NT objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas sudarė 12,1 mln. kv. m, o balansinė vertė siekė 2,2 mlrd. Eur.

Kaip rodo šios ataskaitos duomenys, auditų metu buvo nustatyta trūkumų, susijusių su savivaldybių NT valdymu. Pavyzdžiui, savivaldybės neturi tikslių duomenų, kiek turto jos yra perdavusios valdyti patikėjimo teise, savivaldybių NT panaudos gavėjai naudojasi turtu, nors panaudos sutartys buvo pasibaigusios, nuomininkai buvo įsiskolinę beveik 1 mln. EUR. Nustatyti trūkumai rodo efektyvių NT valdymo sprendimų stoką savivaldybėse.

„Šis bendras auditas atskleidė kai kurių savivaldybių turimo NT valdymo skirtumus: vienos jų (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto savivaldybės) turi NT valdymo strategiją ir šio audito metu nebuvo nustatyta reikšmingų turto valdymo trukumų, o kitos neturi NT valdymo sistemos ir nedisponuoja išsamia informacija apie turimą turtą ir jo valdymą. Kiekviena savivaldybė turėtų ištaisyti savivaldybių kontrolierių atlikto NT valdymo audito ataskaitose nurodytus trūkumus ir įgyvendinti jų pateiktas rekomendacijas, o, siekdama efektyvaus turto valdymo, pasinaudoti ir Valstybės kontrolės auditorių apibendrintuose audito rezultatuose atskleista pažangia patirtimi“, – teigia Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius.

58 proc. savivaldybių nuosavybės teise valdomo NT sudaro gyvenamosios paskirties patalpos ir pastatai, priskiriami savivaldybių būsto ir socialinio būsto fondui ir nuomojami socialiai pažeidžiamiems asmenims (šeimoms) ir kitiems savivaldybėje gyvenantiems asmenims, turintiems teisę į savivaldybės paramą būstui. Socialinio būsto poreikis savivaldybėse išlieka didelis – audituojamuoju laikotarpiu laukiančiųjų asmenų (šeimų) skaičius sumažėjo tik 1,8 proc. (2017 m. socialinio būsto laukė 9,9 tūkst. asmenų (šeimų), o 2019 m. I pusm. – 9,7 tūkst.). Aprūpinimo būstu problemos gali būti sprendžiamos didinant savivaldybės būsto fondo valdymo efektyvumą – nustatyta, kad ne visada savivaldybės turi tikslią ir faktinę situaciją atitinkančią informaciją apie tai, kiek ir kokių gyvenamosios paskirties būstų jos turi. Dėl nepakankamos išnuomoto socialinio būsto naudojimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės kyla rizika, kad savivaldybės ir socialiniai būstai bus naudojami netinkamai.

Taip pat nustatyta atvejų, kai apie savo valdomą NT savivaldybės neturėjo tikslios informacijos, nebuvo priėmusios sprendimų, ką daryti su nenaudojamu turtu, ar buvo delsiama priimti sprendimus dėl savininko neturinčio NT, o turtui eksploatuoti naudojamos valstybinės žemės sklypai buvo nesuformuoti. Tokie atvejai lemia, kad valdant NT savivaldybėse ne visada užtikrinama maksimali nauda visuomenei.

Parengta ataskaita yra susisteminta informacija visuomenei ir įvairioms sprendimus priimančioms institucijoms apie savivaldybių nuosavybės teise valdomą turtą. Ataskaitoje apibendrinti analitiniai duomenys sudaro sąlygas savivaldybėms ir Lietuvos savivaldybių asociacijai susipažinti su bendra turto valdymo situacija savivaldybėse. Tai gali paskatinti gerosios nekilnojamojo turto valdymo praktikos taikymą ir pagrįstų nekilnojamojo turto valdymo sprendimų priėmimą.

Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų rezultatų apibendrinimo ataskaita „Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas“

Daugiau informacijos:
Alma Bulkevičienė
Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. (8 5) 266 6831, el. p. alma.bulkeviciene@vkontrole.lt
 

Šiandien valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas dalyvavo nuotoliniame Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Valdymo tarybos susitikime, kuriame buvo apžvelgtas organizacijos darbas 2019–2020 m., strateginių tikslų įgyvendinimas ir darbo grupių veikla.

Lietuvos aukščiausioji audito institucija (AAI), pirmininkaujanti Savivaldybių audito darbo grupei, pristatė jos praėjusio laikotarpio ataskaitą.

EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupė, siekianti tobulinti savivaldos išorinio audito sistemą ir procesą bei dalytis šios srities gerąja praktika, įkurta 2016 m. ir dabar jai priklauso 27 šalys. Per ketverius savo gyvavimo metus ši grupė tapo patikimu išorinio savivaldos audito partneriu tarptautiniu lygiu – šiuo metu bendradarbiaujama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Šiaurės šalių viešojo sektoriaus vidaus auditorių bendradarbiavimo grupe (NORPIA) bei Europos regioninių išorės viešųjų finansų audito institucijų organizacija (EURORAI).

EUROSAI Valdymo tarybos susitikime taip pat paminėtas ir EUROSAI 30 metų jubiliejus. Nuo įkūrimo 1990 m. su 30 narių ši organizacija šiandien išaugo iki 50 narių AAI. Lietuvos AAI prisijungė prie EUROSAI 1993 m. Šiuo metu institucija yra aktyvi Aplinkos audito, Informacinių technologijų darbo grupių narė, dalyvaujanti įvairiuose bendruose projektuose ir audituose.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas šiandien dalyvavo Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Informacinių technologijų darbo grupės seminare „AAI ir skaitmeninis posūkis: IT įgūdžių ir IT audito gebėjimų ugdymas“.

Renginyje buvo kviečiama diskutuoti apie skaitmeninius pokyčius, skatinančius aukščiausiąsias audito institucijas (AAI) keisti savo požiūrį į audito procesą ir išteklius. Seminare kalbėta apie tai, kad informacinės sistemos šiais laikais jau tampa kiekvienos valdymo srities pagrindu, o valstybinės paslaugos darosi vis labiau įtinklintos ir remiasi duomenimis. Dėl šios priežasties į daugumą auditų yra įtraukiamas ir IT komponentas, o pažangi duomenų analizė jau yra tapusi įprasta audito dalimi.

Siekdamos užtikrinti reikiamus technologinės ir programinės įrangos pajėgumus, AAI tam skiria atitinkamas investicijas, tačiau susiduria su dar vienu opiu klausimu: kaip rasti auditorius, kurie supranta šiuolaikines su IT susijusias rizikas ir puikai kalba duomenų kalba. Renginyje nagrinėta, ar šios kompetencijos turėtų ir galėtų būti samdomos pagal subrangos sutartis, ar tai būtų tvarus sprendimas. Taip pat diskutuota apie tai, kaip motyvuoti auditorius imtis naujo žingsnio ir įsigilinti į IT.

Seminare M. Macijauskas su kitais Europos šalių AAI vadovais taip pat dalyvavo diskusijoje „IT pajėgumų stiprinimas – kaip senus įgūdžius pakeisti naujais?“. Joje buvo aptariama, ar visiems auditoriams reikia taikytis prie naujosios su IT susijusios realybės ir mokytis naujų įgūdžių, kaip geriausia juos diegti bei kaip susisteminti šių naujųjų įgūdžių mokymą.

EUROSAI Informacinių technologijų darbo grupei, kurios tikslas – skatinti Europos šalių AAI vykdyti IT auditus ir naudoti IT technologijas kasdienėje veikloje – pirmininkauja Estijos AAI. Šiai darbo grupei priklauso 41 Europos šalių AAI. Lietuvos AAI yra aktyvi šios grupės narė nuo jos įsteigimo 2002 m.

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos (Fiskalinės institucijos) funkcijas, atliko 2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą ir pateikė Seimui išvadą. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. sudarys 8,9 proc. BVP, o 2021 m. – 5,7 proc. BVP. Prognozuojamos 2021 m. pajamos sudarys 37,3 proc. BVP, išlaidos – 43,0 proc. BVP. Fiskalinės institucijos vertinimu, 2020 m. Lietuvos fiskalinė politika yra anticiklinė.

Projektuojama, kad 2020 m. valdžios sektoriaus skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. Svarbu ne tik stabilizuoti jos didėjimą, bet ir numatyti mažėjimo kryptį, siekiant didinti fiskalinę erdvę.

„Neapibrėžtumas išlieka – atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją bei galimus karantino sukeltus apribojimus, dalies jau priimtų ar naujų priemonių gali prireikti ekonomikos skatinimui ir 2021 m. Neigiamiems rizikos veiksniams išsipildžius, valdžios sektoriaus balansų rodiklių įverčiai gali prastėti ir 2022–2023 m. Todėl sprendimus dėl papildomų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie didina išlaidas, reiktų priimti atsakingai“, – sako Rasa Ibelhauptaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė.

Fiskalinė institucija įvertino Lietuvos valdžios sektoriaus fiskalinį multiplikatorių vidutiniu laikotarpiu. Analizė parodė, kad jis gali būti mažesnis nei 1. Tai rodo, kad, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas ir investicijas padidinus 1 proc., BVP gali padidėti mažiau nei 1 proc. Todėl, siekiant skatinti ekonomiką, svarbu atsakingai planuoti valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas ir investicijas.

Atnaujintoje fiskalinių rodiklių švieslentėje pateikti fiskaliniai rodikliai yra aukšto rizikos lygio. Esant išskirtinėms aplinkybėms valdžios sektoriaus deficitas ypač didėja, tačiau jas atšaukus, reikės grįžti prie reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams.

Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota Stabilumo ir augimo pakto bendroji išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Kovo mėn. nustatytos išskirtinės aplinkybės, todėl fiskalinės drausmės taisyklių taikymas nuo 2020 m. laikinai susiaurintas. Biudžeto projekte laikomasi prielaidos, kad 2022 m. turėtų būti grįžtama prie visų fiskalinės drausmės taisyklių taikymo.
 
Struktūrinio postūmio užduotis 2021 m. pagrįstai nenustatyta, kadangi metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos. Išskyrus taisykles, kurios pagrįstai netaikomos, išankstiniu vertinimu, 2021 m. valdžios sektoriaus biudžetai sudaryti laikantis Konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties
Ataskaita 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Komentarams:
Rasa Ibelhauptaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė,
tel. 204 7673, el. p. rasa.ibelhauptaite@ifi.lt