Valstybės kontrolės kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001:2015 Kokybės vadybos sistemos standarto reikalavimus ir yra tapusi organizacijos kultūros dalimi. Tai patvirtino ISO 9001 auditoriai.
 
Valstybės kontrolė, siekdama didinti institucijos procesų rezultatyvumą ir veiklos efektyvumą, jau šešerius metus vadovaujasi ISO 9001 standarto reikalavimais. Tai padeda sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, atliepti keliamus lūkesčius institucijai, užtikrinti tvarią jos plėtrą.

Ką tik atliktas Valstybės kontrolės kokybės vadybos sistemos auditas jau trečią kartą patvirtino, kad sistema atitinka ISO 9001:2015 Kokybės vadybos sistemos standarto reikalavimus ir veikia sėkmingai. Institucijos valdymas grįstas rizikos vertinimu, veiklos ir procesų tikslų bei jų matavimo rodiklių nustatymu ir stebėsena, nuolatiniu tobulinimu ir vadovų įsitraukimu.

Kokybės vadybos sistema apima visą Valstybės kontrolės veiklą ir yra orientuotą į išorinius bei vidinius klientus, veiklos procesų ir išteklių valdymą. Veiklos procesų brandos lygis užtikrina klientų lūkesčių atliepimą, sisteminį procesų planavimą, vykdymą, kontrolę ir gerinimą, efektyvesnį resursų naudojimą, nuolatinį rizikų vertinimą.
 
 
Komentarams:
Komunikacijos skyrius,
tel. 8 608 93 463, el. p. komunikacija@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tvirtina Finansų ministerijos parengtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.

COVID-19 poveikis Lietuvos ekonomikai 2020 m. buvo nevienareikšmis: viena vertus, bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, kita vertus, nedarbo lygio pokytis – vienas didžiausių. Lietuvos ekonomika 2020 m. buvo tarp mažiausiai COVID-19 paveiktų ES: realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. (ES vidurkis – 6,2 proc.). Tai lėmė išaugusi chemijos pramonės (diagnostinių ir laboratorinių reagentų) produkcijos paklausa, gausus žemės ūkio derlius ir padidėjęs maisto, gėrimų, tabako produktų eksportas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2020 m. buvo vienas didžiausių ES ir siekė 8,5 proc. (ES vidurkis – 7,1 proc.).

„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, bet ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Suvaldžius pandemiją, per 2020 m. gyventojų ir verslo sukauptos santaupos skatintų vartojimą ir, svarbiausia, privataus sektoriaus investicijas. Sėkmingas ekonomikos transformacijai skirtų finansinių išteklių nukreipimas taip pat palankiai veiktų ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu“, – sako Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Jurga Rukšėnaitė.

Egzistuoja ir neigiamos rizikos, susijusios su vakcinavimo tempu. Nauji COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio visuomenės vakcinavimo planų įgyvendinimas gali atitolinti projektuojamą ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomiką gali neigiamai veikti ir rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos atsigavimu po pandemijos, užsienio paklausa ir geopolitine situacija.
 
Ekonominės raidos scenarijuje 2021 m. projektuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 m. 3,2 proc. BVP augimas, kurį skatins atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos. Taip pat numatant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų atsigavimą, projektuojamas šalies realiojo prekių ir paslaugų eksporto augimas 2021–2023 m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija. Užimtų gyventojų skaičių vidutiniu laikotarpiu neigiamai veiks prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. I ketv. prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra atitiks vidutinį 2020 m. lygį, tačiau išliks žemesnė nei 2017–2019 m.  

Išvada ir ataskaita dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja
tel. 8 601 07 335, el. p. jurga.ruksenaite@ifi.lt

Šiandien nuotoliniu būdu surengtame seminare Europos Audito Rūmų (EAR) ekspertai su Valstybės kontrolės (VK) darbuotojais dalijosi savo gerąja patirtimi ir išmoktomis audito skaitmenizavimo pamokomis.

Internetiniame seminare EAR atstovai aptarė skaitmeninę lyderystę, pristatė dabartinę audito skaitmenizavimo situaciją EAR, ateinančių penkerių metų planus šioje srityje, konkrečius skaitmenizavimo projektus ir bendradarbiavimo galimybes auditoriams su ECALab − inovacijų, technologijų tyrimo ir naujų skaitmeninimo teikiamų galimybių panaudojimo centru.

„Jei ne moderniosios technologijos, pasaulį užklupusią pandemiją ištverti visiems būtų daug sudėtingiau. Skaitmenizacija, inovacijos ir dirbtinis intelektas neišvengiamai tampa ir mūsų – auditorių – darbo dalimi. Smagu, kad nepaisant to, jog visas bendravimas šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu, galime ir toliau išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su kolegomis iš Europos Audito Rūmų bei pasisemti idėjų audito skaitmenizavimo darbams Valstybės kontrolėje. Naujoje pandemijos padiktuotoje realybėje stengiamės iš kitų institucijų perimti novatoriškus darbo metodus ir profesionalius sprendimus. Institucija daug investuoja į darbuotojų kompetencijas, siekia pasaulinių aukščiausių standartų, todėl šis seminaras – puiki proga perimti gerąsias praktikas“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Galime pasidžiaugti, kad EAR kuriama skaitmeninė infrastruktūra leidžia užtikrinti auditorių ir visos institucijos darbo tęstinumą. Pastarieji metai buvo kupini išbandymų, tačiau inovatyvių sprendimų ir pažangių informacinių technologijų dėka EAR ne tik puikiai prisitaikė prie naujų darbo sąlygų, bet ir paskatino imtis naujų projektų. Noriu padėkoti  visiems seminaro dalyviams, ypač EAR kolegoms už gerosios patirties sklaidą, profesionalias įžvalgas ir ateities projektus. EAR ir nacionalinių aukščiausių audito institucijų glaudus bendradarbiavimas užtikrina abipusį tobulėjimą ir puikius veiklos rezultatus audito srityje“, – teigia EAR narys Rimantas Šadžius.

Europos Audito Rūmai – tai nepriklausoma išorės audito institucija, atliekanti ES finansų auditus, padedanti gerinti bendrijos finansų valdymą, skatinanti atskaitomybę ir skaidrumą. EAR tikrina, ar ES biudžetas įvykdytas teisingai, ar ES lėšos buvo skirtos bei panaudotos teisėtai, laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas technika ir asmens apsaugos priemonėmis neatitinka minimalių reikalavimų, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus, o gaisrų kilimo rizikos valdymui trūksta orientacijos į rezultatus, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas auditas „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“.

Šalyje per pastaruosius ketverius metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 asmenys, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto. Lietuva pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žuvusių žmonių skaičių užima 3 vietą tarp 46 pasaulio valstybių.

Lietuvoje priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, kurių beveik pusė – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, kuriems pavesta atlikti tik pirminius gelbėjimo darbus. Dėl šios priežasties jiems nustatyti mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, aprūpinimui technika, apsaugos priemonėmis. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad dalis šių ugniagesių faktiškai atlieka ne tik pirminius gelbėjimo darbus, o juos atlikti nėra tinkamai aprūpinti. Nedetalizavus, kas yra pirminiai gelbėjimo darbai, nėra aišku, kokios yra savivaldybių ugniagesių darbų apimtys, ir neužtikrinama, kad jie būtų tinkamai pasirengę pavestoms funkcijoms atlikti.

„Valstybės mastu nevertinama, kiek ir kokių ugniagesių komandų reikia suformuoti, kad reagavimas būtų tinkamas ir į įvykio vietą būtų atvykstama laiku, turint pakankamas ugniagesių pajėgas ir įrangą. Analizuotais atvejais 41 proc. komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, nei nustatyta. Pusėje į gaisravietę pirmiausia atvykusių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų buvo tik po vieną ugniagesį“, – sako Rasa Rakauskienė, l. e. p. Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.

Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos: 38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus. Net 80 proc. valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir 25 proc. savivaldybių priešgaisrinių pajėgų automobilinių cisternų turėjo ne visą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą. Didelė dalis technikos sena: valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technikos senesnė nei 15 metų, o 69 proc. savivaldybių – daugiau nei 20 metų.

Priešgaisrinėms pajėgoms pranešimas apie gaisrą turi būti perduotas neviršijant 2 min., tačiau Bendrasis pagalbos centras apie 35 proc. pranešimų perdavė vidutiniškai du kartus viršijant nustatytą maksimalų laiką. Priešgaisrinių pajėgų pasirengimo išvykti laikas turi neviršyti 1 min., o pirmųjų pajėgų atvykimo į įvykio vietą laikas – 8 min. miesto gyvenamosiose vietovėse ir 18 min. kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tačiau priešgaisrinės pajėgos daugiau nei 37 proc. atvejų išvyko viršydamos nustatytą maksimalų laiką. Trijose (iš 10) apskrityse miesto gyvenamosiose vietovėse ir vienoje apskrityje kaimo gyvenamojoje vietovėje nebuvo pasiektas numatytas rodiklis, kad ne mažiau nei 80 proc. atvejų priešgaisrinės pajėgos atvyktų neviršydamos nustatyto maksimalaus laiko.

Audito rezultatai rodo, kad būtina tobulinti gaisrų prevenciją: didinti koordinatoriaus vaidmenį, apibrėžti institucijų, vykdančių gaisrų prevenciją, funkcijas. Auditorių nuomone, būtina griežtinti atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Skiriamos mažos (vidutiniškai 18 Eur) baudos neskatina pašalinti priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų ir neatgraso nuo šių pažeidimų pasikartojimo.

Įgyvendintos šio audito rekomendacijos padėtų suformuoti priešgaisrines pajėgas, kurios būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, būtų tinkamai valdoma gaisrų kilimo rizika.

Valstybinio audito ataskaita: Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius

Komentarams:
Rasa Rakauskienė
L. e. p. Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. 8 609 52 504, el. p. rasa.rakauskiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, sudarė auditorių darbo grupę, kurios uždavinys – analizuoti Vyriausybės sprendimus, kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, prireikus inicijuoti auditus ar vertinimus šioje srityje, dalyvauti bendrose kitų šalių audito institucijų iniciatyvose, pandemijos pasekmes vertinant tarptautiniu lygiu.

2021 m. sausio–vasario mėn. auditoriai stebėjo Vyriausybės patvirtintas naujas priemones įmonių likvidumui palaikyti bei ekonomikai skatinti, susiejo esamus statistinius ekonominius rodiklius ir parengė susistemintą duomenų analizę.

„Pernai prasidėjęs COVID-19 protrūkis tapo iššūkiu visam pasauliui, reikšmingai paveikė šalių ekonomikas. Mūsų institucija, reaguodama į susidariusią situaciją ir siekdama prisidėti prie objektyvaus pasekmių valdymo vertinimo bei informuoti sprendimų priėmėjus ir visuomenę, analizuoja informaciją, sprendimus ir priemones, pasirinktas kovojant su pandemijos pasekmėmis. Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.). Nepaisant to, per 2020 m. II–III ketv. valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. Eur, ir tokio skolos dydžio nesame turėję, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. – Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“.

Stebint bedarbių skaičiaus augimo priežastis, matyti, jog Lietuvoje vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, 2021 m. sausio mėn. šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius – 20,7 tūkst.

Primename, jog Valstybės kontrolė 2020 m. pabaigoje parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje pateikė apibendrintą informacija apie Vyriausybės veiksmus ir priemones vasario–spalio mėn. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui. Tai, kaip naudojamos COVID-19 pasekmių mažinimo priemonių plano lėšos, ir institucijų veiksmai buvo vertinami ir kituose audituose: „Asmenų su negalia socialinė integracija“, „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“, „Kelių infrastruktūros valdymas“ ir kt.

COVID-19 grupės informacija periodiškai bus teikiama Seimo audito komitetui ir visuomenei. Dar viena minėtos grupės veiklos sričių – dalyvauti aukščiausiųjų audito institucijų tarptautinėse bendradarbiavimo inciatyvose, kurios nagrinėja kovą su COVID-19 pandemijos sukeltomis pasekmėmis pasauliniu ar Europos mastu.

Komentarams:
Aurita Buragienė,
Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
mob. 8 608 92 284, el. p. aurita.buragiene@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – šiandien Seimo Audito komitete pristatydama rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą pabrėžė svarbių rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. Daugiau nei trečdalio svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo dar laukiama, o dalies jų įgyvendinimas nukeliamas į laikotarpį po pandemijos.

Dėl ekstremalios situacijos šalyje pasikeitė įprasti viešojo sektoriaus institucijų veikimo būdai. Audituoti subjektai, ieškodami naujų veiklos organizavimo galimybių, peržiūrėjo anksčiau suplanuotas rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus. Valstybės kontrolė pastebi, kad 2020 m. buvo nustatyti prioritetai viešųjų pirkimų srityje, nukreipiant juos žaliojo kurso ir inovacijų link, įdiegtas socialinės paramos, fiskalinės ir socialinės apsaugos politikos analizės modelio EUROMOD komponentas Lietuvai, sudarantis galimybes priimti įrodymais pagrįstus sprendimus ir analizuoti vykdomų priemonių poveikį visuomenės socialinei gerovei, tobulintos taršos leidimų taisyklės, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

„Stebėdami teigiamus tam tikrų viešojo sektoriaus sričių pokyčius, skatiname ir kitas institucijas sparčiau imtis darbų ir nelaukti pandemijos pabaigos. Būtina naujose valstybės valdymo kryptyse ieškoti būdų, kaip įgyvendinti valstybinių auditų rekomendacijas, nes jomis inicijuojami pokyčiai prisidėtų prie koronaviruso sukeltos krizės suvaldymo“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Pasak auditorių, Vyriausybės darbų tęstinumas, įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas sveikatos priežiūros, programinio biudžeto, valstybės investicijų, švietimo, informacinių išteklių valdymo, viešųjų pirkimų ir socialinės paramos srityse, gali reikšmingai prisidėti prie teigiamų pokyčių šalyje ir padėti įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltą krizę.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo būklė stebima nuolat ir du kartus per metus svarbiausių rekomendacijų stebėsenos ataskaita teikiama Seimo Audito komitetui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbiama visuomenei atvira ir nuolat atnaujinama informacija apie visų auditų rekomendacijų įgyvendinimą – ją galite rasti čia.

Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

Daugiau informacijos:
Inga Tarakavičiūtė
Audito plėtros departamento direktorė,
tel. 8 611 22 960, el. p. inga.tarakaviciute@vkontrole.lt

Vykdant aukšto meistriškumo sporto valdymo pokyčius, reikia imtis efektyvių priemonių aukšto meistriškumo sportininkų pamainai ugdyti, kryptingai planuoti infrastruktūros plėtrą, tobulinti sporto šakos federacijų finansavimą ir atsiskaitymą susieti su nustatytais tikslais ir rezultatais, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas aukšto meistriškumo sporto valdymo auditas.

Sporto sistema Lietuvoje apima dvi sritis: fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą, kuris orientuojasi į pasiekimus aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose, didina šalies tarptautinį prestižą,  žmonių pilietiškumą ir susidomėjimą sporto veiklomis. Valstybės biudžeto finansavimas sportui per šešerius metus (2015–2020 m.) padidėjo beveik du kartus ir 2020 m. siekė daugiau negu 51 mln. Eur. Federacijų aukšto meistriškumo sporto programų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis kito nedaug ir siekė 7 mln. Eur.

„Šiuo metu planuojama sukurti sporto duomenų valdymo sistemą, įvertinus esamą situaciją, plėtoti sporto infrastruktūros tinklą, išgryninti sporto projektų finansavimo modelį, federacijų veiklos vertinimo kriterijus ir parengti jaunų sportininkų ugdymo planą. Pokyčiai numatyti Vyriausybės programoje, rengiamame Sporto įstatymo pakeitimo projekte ir kituose dokumentuose. Įvertinę planuojamus pokyčius, naujų rekomendacijų neteikiame ir valstybinį auditą baigėme išankstinio tyrimo ataskaita“, – sako Eivida Šlamė, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

Siekiant užtikrinti aukšto meistriškumo sporto rezultatus, svarbus veiksnys yra tinkama sporto infrastruktūros objektų plėtra. 2019 m. iš viso šalyje buvo apie 6 tūkst. sporto objektų. Išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia atlikti tyrimus ir analizes dėl šių objektų poreikio pagal sporto šakas, regionus ar galimybes organizuoti tarptautinius renginius, valstybės mastu nustatyti infrastruktūros vystymo kryptis.

Sporto politikos formuotojai turėtų daugiau dėmesio skirti sporto stebėsenos sistemai, kuri sudarytų sąlygas priimti duomenimis pagrįstus sprendimus aukšto meistriškumo sporto valdymui tobulinti.

Siekiant aukštų sporto pasiekimų, svarbu apibrėžti aiškius valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų federacijų tikslus, vertinti jų pasiektus veiklos rezultatus, atitiktį nustatytiems reikalavimams ir atlikti lėšų panaudojimo kontrolę. Gero valdymo principų diegimas federacijose prisidėtų prie jų atsakingumo ir skaidrumo visuomenei didinimo.

Išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad, nesiimant efektyvių priemonių ugdyti perspektyvią pamainą, gali būti neužtikrintas sportininkų, galinčių atstovauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, skaičiaus didėjimas. Savivaldybės reikšmingai prisideda finansuodamos sporto ugdymo centrų veiklą ir vykdydamos kitas vaikų įtraukimo į sporto veiklas priemones, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir federacijos galėtų vykdyti daugiau veiklų, nukreiptų jauniems sportininkams ugdyti.

Įgyvendinus planuojamus pokyčius, aukšto meistriškumo sporto valdymas bus orientuotas į duomenimis pagrįstus sprendimus, tikslingą finansavimą, tinkamų sąlygų sudarymą sportininkams ugdyti, pasirengti ir dalyvauti varžybose. Vykdomus pokyčius analizuosime vertindami, ar jie sprendžia audito metus nustatytas aukšto meistriškumo sporto valdymo problemas.

Išankstinio tyrimo ataskaita: Aukšto meistriškumo sporto valdymas
 

Komentarams:
Eivida Šlamė
Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. 8 608 93 756, el. p. eivida.slame@vkontrole.lt

Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – bendruomenei pristatė EAR 2019 metų ataskaitą, 2021–2025 metų strategiją, 2021 ir vėlesnių metų darbo programą, aptarė COVID-19 aspektą EAR audituose, pasidalijo gerąja audito rezultatų sklaidos praktika.

Planuojama, kad 2021−2022 m. pagrindinis Europos Sąjungos (ES) auditorių dėmesys bus skiriamas ES atsakui į COVID−19 pandemiją. Numatytos publikacijos visuomenės sveikatos, vakcinų pirkimo, aprūpinimo maistu ir keleivių teisių klausimais.

Artimiausiais metais EAR prioritetinės kryptys taip pat apima ES ekonominio konkurencingumo,  klimato kaitos, ES saugumo bei ES fiskalinės politikos ir viešųjų finansų sritis. EAR ir toliau sieks gerinti atskaitomybę už ES veiksmus bei jų skaidrumą.

Susitikimo metu R. Šadžius informavo Valstybės kontrolės bendruomenę apie kovo 25 d. rengiamą internetinį seminarą apie audito skaitmeninimą, kuriame EAR kolegos dalysis patirtimi ir įžvalgomis.

Europos Audito Rūmai – tai nepriklausoma išorės audito institucija, atliekanti ES finansų auditus, padedanti gerinti bendrijos finansų valdymą, skatinanti atskaitomybę ir skaidrumą. EAR tikrina, ar ES biudžetas įvykdytas teisingai, ar ES lėšos buvo skirtos bei panaudotos teisėtai, laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Komentarams:
Inga Tarakavičiūtė
Audito plėtros departamento direktorė
Tel. 8 611 22 960, el. p. inga.tarakaviciute@vkontrole.lt

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja teikti viena kitai ekspertinę pagalbą, specialistų vertinimus, rengti konsultacijas ir dalytis institucijoms aktualia informacija bei gerosiomis veiklos organizavimo praktikomis.

Toks susitarimas šiandien patvirtintas valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Edmundo Sakalausko nuotoliniu būdu pasirašyta sutartimi.

„Džiaugiamės, jog pasirašytas susitarimas sustiprins institucijų profesinį bendradarbiavimą, kuris mums, kaip aukščiausiajai audito institucijai, visų pirma padės užtikrinti atliekamų auditų kokybę. Juk neabejotina, kad viešojo sektoriaus institucijos, savo veikloje priimdamos sprendimus dėl joms patikėto valstybės turto ir finansų valdymo, privalo vienareikšmiškai užtikrinti, jog pirmenybė yra teikiama viešiesiems interesams. Ne mažiau svarbu, kad kolegų ekspertinės įžvalgos, teikiamos konsultacijos, metodinė ir kita pagalba reikšmingai prisidės ir prie mūsų institucijos veiklos tobulinimo, siekiant gerąja praktika paremtų tarnybinės etikos užtikrinimo, efektyvaus privačių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų vengimo sprendimų“, – sako valstybės kontrolierius M. Macijauskas.

„Džiugu, kad dvi nepriklausomos institucijos – VTEK ir Valstybės kontrolė – galės glaudžiai bendradarbiauti, siekdamos bendro tikslo – skaidrių procesų išmintingame valstybės valdyme. Keitimasis ekspertine pagalba, metodine informacija ir duomenimis leis efektyviau įgyvendinti mūsų institucijoms keliamus uždavinius ir užsibrėžtus planus. Taip pat puiku, kad VTEK sukurto ir šiemet pradėjusio veikti Privačių interesų registro galimybės pasitarnaus atliekant auditus, kartu stiprinant ir korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje“, – teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas E. Sakalauskas.

Institucijos sutarė keistis informacija privačių interesų deklaravimo, galimų interesų konfliktų valdymo, tarnybinės etikos politikos formavimo, korupcijos prevencijos ir antikorupcinės aplinkos stiprinimo, lobistinės veiklos skaidrinimo temomis.