Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.
Vykdydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, šiandien planavome teikti aštuonias išvadas, panašu, kad teiksime septynias, kiek matau pagal darbotvarkę. Mūsų išvados atsirado iš tūkstančių darbo dokumentų, audituota daug institucijų, pateikta daug pastabų ir rekomendacijų. Tačiau šiandien tai yra pirmas įvadinis žingsnis ir mūsų bendro darbo, įgyvendinant rekomendacijas, pradžia. Todėl tolesnėje kalboje eliminuosiu visus teisinės kalbos formalumus ir pamėginsiu išgryninti mintis iki esmės, kad jums, gerbiamieji Seimo nariai, būtų aišku, kokios nuomonės yra pareikštos ir kodėl mūsų nuomonės yra sąlyginės arba neigiamos.
Visų pirma teikiame išvadą dėl 2014 m. valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo. Kaip aukščiausia audito institucija, pareiškėme tris sąlygines nuomones dėl valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo, dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos rinkinio teisingumo ir dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo.
Visų pirma pakalbėsime apie valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumą. Nustatėme reikšmingų 2014 m. valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio duomenų iškraipymų, sumų, kurių teisingumo negalėjome patvirtinti, šio rinkinio informacija, aukščiausios audito institucijos nuomone, dar nėra tokia, kad būtų aiškiai suprantama ir naudinga vartotojams. Kadangi tos pačios problemos aktualios ir dėl Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, plačiau apžvelgsime pristatydami išvadą dėl jo.
Dėl Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo. 2014 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir atitinka duomenis, iš kurių jis sudarytas, išskyrus tai, kad negalėjome įsitikinti dėl teisingo duomenų apie pajamas klasifikavimo. Aukščiausio audito institucija šiam klausimui auditų metu ir toliau skirs ypatingą dėmesį, nes informacija pagal pajamų rūšis, pagal mokesčius ypač svarbi prognozuojant biudžetus. Beveik 70 % valstybės biudžeto pajamų apskaitoma pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis, todėl kviečiame šią instituciją kuo greičiau išspręsti teisingos pajamų apskaitos problemą.
Dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo. Norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tokius dalykus: pirma, valstybės institucijose ir įstaigose, įvertinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo teisėtumą, nustatėme, kad 233,2 mln. Lt, arba 0,9 % visų panaudotų valstybės biudžeto asignavimų, buvo panaudota pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius lėšų skyrimą ir naudojimą, viešuosius pirkimus, valstybės kapitalo investicijas, darbo užmokesčio bei kitų išmokų mokėjimą. Palyginti su 2013 m., nustatyta pažeidimų suma išaugo tris kartus. Noriu atkreipti dėmesį, kad už šiuos pažeidimus yra atsakingi asignavimų valdytojai. Jie privalo tobulinti kontrolės sistemas, kurios užkirstų kelią teisės aktų pažeidimams. Valstybės kontrolė, matydami didėjantį pažeidimų mastą ir siekdama daryti kuo didesnį poveikį, peržiūrės savo valstybinio audito strategiją, didesnius resursus skirs asignavimų naudojimo teisėtumo auditams.
Antra, jau treti metai nustatome, kai biudžetinės įstaigos nesilaiko teisės aktuose nustatyto lėšų naudojimo eiliškumo ir programų išlaidas apmoka pirmiausia ne biudžetinių įstaigų pajamų įmokomis, o valstybės biudžeto asignavimais. 2014 m. tokius teisės aktų pažeidimus nustatėme 85 % tikrintų atvejų. Nors biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, teisingai, sudaro nereikšmingą dalį, kas nors sakytų tik apie 1,8 % visų gautų valstybės biudžeto pajamų, tačiau jų administravimo procesas, siekiant kontroliuoti teisingą įstaigų lėšų naudojimo eiliškumą, yra sudėtingas, todėl yra brangus. Mes matome, kad Finansų ministerija yra parengusi Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimą, todėl tikimės, kad bus išspręstos užsitęsusios problemos.
Svarbus faktas yra tai, jog keletą metų nustatome, kad pažeidžiant teisės aktus dalis valstybės biudžeto išlaidų yra neperskirstomos per valstybės biudžetą, o apmokamos iš skolintų lėšų. 2014 m. tiesiogiai iš skolintų lėšų buvo apmokėta 72,9 mln. Lt valstybės išlaidų. Nors tai sudaro tik 0,3 % visų panaudotų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau mums kelia nerimą toks išlaidų mastas, nes jis kasmet auga. Lyginant 2012 m. ir 2015 m., jis padidėjo beveik devynis kartus. Nors 2015 m. teisės aktai leidžia daryti išlaidas tiesiogiai iš skolintų lėšų, neįtraukiant jų į asignavimus, tačiau aukščiausiojo audito institucija mano, kad tai neprisideda prie aiškaus ir skaidraus biudžeto formavimo proceso ir viešųjų finansų valdymo. Jau biudžeto rengimo metu dalis žinomų būsimųjų išlaidų neįtraukiama į planuojamus asignavimus. Planuojant 2016 m. biudžetą kviečiame laikytis atsargumo ir programinio biudžeto sudarymo principų, kad į valstybės biudžeto asignavimus būtų įtrauktos ir numatytos visos galimos valstybės biudžeto išlaidos, tarp jų ir iš skolintų lėšų.
Pasinaudodamas proga norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad Vyriausybė nuo 2011 m. informacijos apie vykdytų programų rezultatus, vertinimo kriterijų įgyvendinimą ar metinių strateginių tikslų pasiekimo rezultatus kartu su Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniu Seimui neteikia. Tokios informacijos pateikimas, aukščiausios audito institucijos nuomone, padėtų Seimui atlikti parlamentinę kontrolę, ir padėtų ją atlikti geriau. Savo ruožtu aukščiausia audito institucija šiuo metu atlieka veiklos auditą „Programinio biudžeto sistema. Veiklos rezultatų stebėsena ir vertinimas.“ Todėl kviečiame Finansų ministeriją nelaukti audito pabaigos, ieškoti tinkamos formos, kaip pateikti Seimui reikalingą informaciją.
* * *
Teikiame išvadą dėl 2014 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų ir skolinimosi teisėtumo. Išvadoje pareiškėme tris nuomones.
Dėl valstybės skolos ataskaitų – besąlyginę. Dėl finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo ir skolinimosi teisėtumo – sąlygines. Dėl Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tokius dalykus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios teikiame sąlyginę nuomonę, tai yra neištaisyti reikšmingi duomenų iškraipymai žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose. Tai rodo, kad subjektai, tvarkydami apskaitą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir teikdami duomenis į viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą, vis dar daro klaidų, finansinėse ataskaitose pateikta ne visa privaloma informacija. Aukščiausio audito institucija atkreipia Finansų ministerijos dėmesį, kad būtina ir toliau tobulinti informacijos atskleidimą aiškinamajame rašte, siekiant, kad vartotojams būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie visus reikšmingus finansinių ataskaitų straipsnius ir pokyčius. Informacijos turėtų būti tiek, kiek reikia ataskaitų vartotojams, kad pertekliniai duomenys neužgožtų reikšmingos informacijos.
Kartu reikia pažymėti ir teigiamą faktą, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri viešojo sektoriaus apskaitą tvarko pagal nacionalinius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, atitinkančius pagrindinius tarptautinio viešojo sektoriaus apskaitos standartų principus.
Kitas svarbus faktas – ne visas valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas yra teisingai įvertintas, užregistruotas finansinėje ataskaitoje. Todėl įvertinę Nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis konstatavome, kad jis nors ir parengtas pagal teisės aktus, bet dar neparodo teisingos mūsų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto vertės. Valstybės kontrolė siūlo Finansų ministerijai, kaip apskaitos politiką formuojančiai institucijai, imtis iniciatyvos ir išspręsti šią užsitęsusią problemą.
Dėl valstybės skolos ataskaitų teisingumo. Valstybės skolos ataskaitos parodo valdžios sektoriaus skolą, suteiktas valstybės garantijas, valstybės perskolinamas paskolas ir visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos ir pateiktos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius jų sudarymą.
Dėl skolinimo teisėtumo. Vyriausybė 2014 m. skolinosi, laikydamasi teisės aktuose nustatytu skolos rizikos ir skolinimosi limitų, tačiau jų laikėsi ne visos savivaldybės. Mes, kaip aukščiausia audito institucija, atsižvelgdami į mūsų audito rezultatus ir istorinius duomenis, čia matome didelę riziką, nes 2014 m. priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas nuo 2016 m. numato labai griežtus reikalavimus dėl biudžeto planavimo. Todėl tiek išmintingas savivaldybių biudžetų planavimas, įvertinus galimas pajamas ir būtinas išlaidas, tiek skolą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis yra prioritetinis. Ir čia savo darbą savivaldybėse turi atlikti savivaldybių vadovai, savivaldybių tarybos, savivaldybių kontrolieriai, Vyriausybės atstovai apskrityse ir savivaldybių vidaus auditoriai. Dėkoju už dėmesį.
* * *
Teikiu išvadą dėl Privatizavimo fondo. Pirmiausia norėtume apžvelgti 2014 m. pokyčius, kurie turėjo įtakos Privatizavimo fondo auditui ir turės įtakos vertinant teiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Privatizavimo fonde 2014 m. įvyko esminiai pasikeitimai. Iki spalio 1 d. šio fondo apskaitoje registruotą turtą valdė Valstybės turto fondas. Įkūrus centralizuotai valdomą valstybės turto valdytoją ir reorganizavus Valstybės turto fondą, jo teises ir pareigas parėmė Turto bankas. Kartu perėmė ir šio turto apskaitą ir turto valdymo klausimus iš Privatizavimo fondo. Todėl Privatizavimo fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. apskaitoje registravo tik gautinas sumas iš Turto banko už skirtą parduoti, privatizuoti turtą. Be to, nuo 2016 m. sausio 1 d. planuojama likviduoti ir patį Privatizavimo fondą.
Išvardintos aplinkybės darė įtaką mūsų nuomonėms. Dėl Privatizavimo fondo už 2014 m. buvo pateikta sąlyginė nuomonė dėl finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo ir besąlyginė nuomonė dėl fondo biudžeto vykdymo ataskaitų teisingumo bei neigiama nuomonė dėl fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumo. Privatizavimo fondo 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenys nebuvo teisingi, nes ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dalis iš Turto banko gautinų sumų buvo neužregistruota, dalis gautinų sumų neįvertinta arba taikyti skirtingi jų vertinimo kriterijai. Iki turto perdavimo Turto bankui 2014 m. spalio 1 d. Privatizavimo fondo apskaitoje registruota turto valdymo pažeidimų pobūdis iš esmės nesiskyrė nuo ankstesniais metais nustatytų pažeidimų. Valstybės turtu buvo leidžiama neatlygintinai naudotis ir gauti iš to naudos kitiems ūkio subjektams. Turtas perduotas valdyti nepasirašius nuomos ar panaudos sutarčių arba valdoma sutartims jau pasibaigus. Dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio turto neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Registro duomenys apie nekilnojamąjį turtą skiriasi nuo į apskaitą nuomos ir panaudos sutartyse įrašytų duomenų. Neužtikrinamas visų gautinų sumų administravimas iš privatizavimo sandorių ir turto nuomos.
Audito metu nustatyta, kad tik iš dalies įgyvendintos ankstesnio audito metu teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos dėl Privatizavimo fondo apskaitoje registruoto ir Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdomo turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisėtumo pažeidimų. Jas nuo 2014 m. spalio 1 d. įgyvendina Turto bankas. Įmonė turi užtikrinti tolesnį turto valdymą laikantis teisės aktų, inventorizuoti visą patikėjimo teise valdomą valstybės turtą, nustatyti šio turto faktines naudojimo aplinkybes, spręsti klausimus dėl turto naudotojų iškeldinimo arba naujų nuomos ir panaudos sutarčių sudarymo ar pratęsimo teisės aktų nustatyta tvarka, be to, išieškoti žalą valstybei dėl valstybės turto neteisėto naudojimo, jeigu tokie atvejai dar bus nustatyti.
Aukščiausioji audito institucija, vykdydama vieną iš pagrindinių savo pareigų – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, atliekamų auditų metu nuolat stebės, o kaip sekasi naujam turto valdytojui – Turto bankui įgyvendinti jam keliamą lūkestį turėti racionalų, efektyvų valstybės nekilnojamojo turto valdymą, tikriausiai darysime atskirą auditą.
Dėkoju už dėmesį šiai išvadai.
* * *
Teikiu išvadą dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Išvadoje pareiškėme tris besąlygines nuomones: dėl fondo finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo, dėl fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo ir dėl fondo lėšų naudojimo teisėtumo. Vadinasi, Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi, o fondo lėšos naudotos teisėtai.
Atsiprašau, kad tiek trumpai apie šį fondą. Koks fondas, tiek ir teksto.
Šiandien mes pateikiame apibendrintą informaciją apie daug valstybės biudžetą liečiančių dalykų, nacionalinio fondo rinkinius. Tačiau, kadangi šiandien čia nebuvo diskusijos, noriu patikinti, kad aukščiausioji audito institucija yra atlikusi ir daugiau įvairių finansinių auditų, kurie yra tiesiogiai susiję su šiomis išvadomis visose ministrų valdymo srityse. Todėl, kaip buvo vykdomas biudžetas ir kiti klausimai, turėsime galimybę detaliai apsvarstyti Seimo komitetuose pagal jų kompetenciją atitinkančias biudžeto sritis.
Savo ruožtu taip pat noriu padėkoti Finansų ministerijos darbuotojams už bendradarbiavimą, visiems audituojamiesiems už bendradarbiavimą ir visiems auditoriams už atliktą darbą. Ačiū Seimo nariams už dėmesį.
* * *
Teikiu išvadą dėl Garantinio fondo. Atlikę Garantinio fondo 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio, biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio bei fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams auditą, pareiškėme šias nuomones: besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio – fondo biudžeto vykdymo ataskaitų duomenys visais reikšmingais aspektais yra teisingi; besąlyginę nuomonę dėl fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams – fondas ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojami jais teisėtai.
Sąlyginė nuomonė dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Sąlyginės nuomonės dėl finansinių ataskaitų rinkinio pagrindai, tokie faktai: fondas neatliko vertybinių popierių, laikomų iki išpirkimo termino pabaigos, amortizuotos savikainos įvertinimo pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, todėl nurodyta šio turto balansinė vertė beveik 330 tūkst. Lt mažesnė.
Audito metu turėjome pastabą, kuri nors ir neturėjo įtakos šiai mūsų nuomonei, tačiau yra svarbi. Garantinį fondą administruojančio Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotojams darbo užmokestis apie 250 tūkst. Lt 2014 m. buvo mokėtas iš Ūkio ministerijos, Ūkio plėtros ir Konkurencingumo didinimo programos departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbuotojų darbo užmokestis iš esmės laikytinas fondo administravimo išlaidomis. Todėl turėtų būti planuojamas ir mokamas iš fondo lėšų. Ūkio ministerija ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos sutiko su šia pastaba ir darbo užmokesčio išlaidų poreikį įtraukė į 2016 m. fondo lėšų ir administravimo išlaidų sąmatų projektus.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 m. keisis Garantinio fondo administratorius. Vyriausybei priėmus sprendimą reorganizuoti Įmonių bankroto valdymo departamentą, Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą, administravimo funkciją vykdys nauja biudžetinė įstaiga – Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Šios tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendins Finansų ministerija, o mes savo auditais atidžiai seksime vykstantį procesą. Dėkoju už dėmesį.
* * *
Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Išvada. Dėl 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių pareikštos besąlyginės nuomonės. Dėl fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo, naudojimo įstatymo nustatytiems tikslams pareikšta sąlyginė nuomonė. Apie ją plačiau.
Dėl fondo biudžeto vykdymo teisėtumo. Pirmas faktas. Antrus metus iš eilės konstatuojame, kad 5 mln. fondo lėšų dalies centralizuotų greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų teikiamų paslaugų apmokėjimui skiriama neteisėtai, nes padidintas apmokėjimas yra skiriamas atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos komisijos vertinimus, nors tokie įgaliojimai šiai komisijai negalėjo būti suteikti. Audito metu konstatavome, kad dalis greitosios medicinos pagalbos paslaugas šalyje teikiančių įstaigų neatitiko techninės ir aparatinės įrangos reikalavimų aprašo, todėl negalėjo gauti didesnio apmokėjimo už operatyviai suteikiamas paslaugas. Taigi neturėjo finansinės motyvacijos kuo greičiau vykti pas skubios medicinos pagalbos prašančius pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija, kaip sveikatos politiką formuojanti institucija, 2014 m. neužtikrino, kad gyvybiškai būtinos greitosios medicinos pagalbos paslaugos visuose Lietuvos regionuose būtų skatinamos teikti vienodai kokybiškai.
Antras faktas. Ataskaitoje atkreipiame dėmesį į ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos priimtų sprendimų dėl fondo lėšų panaudojimo nesuderinamumą. Tai rodo nepakankamai aiškią ministerijos vykdomą privalomojo sveikatos draudimo politiką. To pasekmė – netinkamas ribotų fondo lėšų paskirstymas tarp skirtingų apdraustųjų grupių ir jų interesų. Situacija, kada sveikatos apsaugos ministro patvirtinti teisės aktai neatitiko įstatymų, Valstybinės ligonių kasos veiksmai nebuvo suderinti su ministro patvirtintais teisės aktais ar tam tikras reglamentavimo trūkumas nulėmė, jog 2014 m. fondo lėšos ne visais atvejais naudotos teisėtai.
Trečias faktas. Nustatyta atvejų, kai Valstybinės ligonių kasos veiklai užtikrinti lėšos naudotos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, įsigytos paslaugos, kurias turėjo atlikti įstaigos darbuotojai.
Kiti svarbūs faktai dėl fondo biudžeto vykdymo. Kaip aukščiausia audito institucija, atkreipiame dėmesį, jog teigiamų pokyčių nepastebime ir dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos dar 2011 m. nustatyto ir vėliau teismų patvirtinto ortopedijos technikos priemonių gamintojų kartelinio susitarimo pasekmių šalinimo. Ir toliau matome iš esmės nepakitusias kartelinio susitarimo nulemtas fondo lėšomis kompensuojamų ortopedijos priemonių bazines kainas. Be to, fondui nėra atlyginama kartelinio susitarimo padaryta žala.
Atlikę auditą, ministerijai pasiūlėme nustatyti tik fondo lėšomis finansuotinus sveikatos programų kriterijus, jų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką. Taip pat rekomendavome sukurti mechanizmą, leidžiantį pagrįstai įvertinti, ar sprendimai dėl vaistų išbraukimo iš centralizuotai apmokamų vaistų sąrašų neturės neigiamos įtakos paslaugų kokybei ar prieinamumui. Su tokiu neigiamų pasekmių šalinimu susijusius sprendimus rekomendavome priimti pačiai ministerijai.
Valstybinei ligonių kasai pasiūlėme nuodugniai išsiaiškinti aplinkybes ir priimti reikiamus sprendimus dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo ateityje užtikrinimo. Norėtume pažymėti, jog matome didelę riziką, kad valstybėje nėra efektyvių mechanizmų kartelinių susitarimų dėl ortopedijos technikos priemonių padarytai žalai atlyginti ir jų pasekmėms eliminuoti. Šiuo klausimu valstybėje būtina priimti atitinkamus sprendimus.
Būsimų auditų metu mes, kaip aukščiausia audito institucija, akylai stebėsime ir sieksime, kad pateiktos rekomendacijos būtų įgyvendinamos, o problemos būtų sprendžiamos.
Dėkojame audituojamiesiems už bendradarbiavimą, o auditoriams už atliktą darbą. Ačiū Seimo nariams už dėmesį.