Į pradžią
Strateginis veiklos planas 2017

 

PATVIRTINTA

Valstybės kontrolieriaus

2017 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. V-32

 

1a forma


LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ
2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Asignavimų valdytojo kodas: 069000006

 

I. Misija ir strateginiai pokyčiai

II. Strateginio tikslo ir programos įgyvendinimas

 

 

I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI

Valstybės kontrolės misija – padėti mūsų valstybei išmintingai valdyti jos finansus ir turtą. Įgyvendindami šią misiją vykdome tris nepriklausomas institucijos funkcijas.

 

I. Vykdydami aukščiausiosios audito institucijos funkcijas atliekame:

finansinį (teisėtumo) auditą – audituojamo subjekto finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, nacionalinio ataskaitų rinkinio ir (ar) kitų ataskaitų duomenų, valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams vertinimą;

veiklos auditą – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, taip pat informacinių sistemų auditą, leidžiantį nuspręsti, ar informacinė sistema užtikrina turto saugumą, duomenų vientisumą, padeda efektyviai siekti organizacijos tikslų ir racionaliai naudoti išteklius.

II. Vykdydami Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir investicijų audito institucijos funkcijas, atliekame1:

2007–2013 m. ES struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti auditus;

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui auditus.

III. Įgyvendindami biudžeto politikos kontrolę2:

esame atsakingi už Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi ir užduočių vykdymo stebėseną.

 


[1] Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-01 nutarimas Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“.

[2] Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (2014-11-06 įstatymas Nr. XII-1289) ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas (2014-11-06 įstatymas Nr. XII-1291).

 

MISIJOS ĮGYENDINIMO HIERARCHIJA


 

VEIKLOS PRIORITETAI


Valstybės kontrolei keliami reikalavimai įpareigoja siekti aukštos darbų kokybės ir kuriamų rezultatų poveikio didinimo, kelti profesinę kompetenciją, vykdyti efektyvią, į rezultatus orientuotą veiklą. 2016 metais Valstybės kontrolė patvirtino naujo laikotarpio – 2016–2020 metų institucijos strategiją ir strategines vystymosi kryptis – poveikį, kokybę, sklaidą.

Valstybės kontrolė siekia naudingai prisidėti prie teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, lemiančių visuomenės gerovę, būti atpažįstama kaip nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, o jos nuomone būtų remiamasi priimant šaliai svarbius sprendimus.

Didindami institucijos veiklos rezultatų poveikį, sieksime, kad jie skatintų rezultatyvesnius ir efektyvesnius viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, valstybės biudžeto lėšų taupymą ir efektyviai veikiančią vidaus kontrolės sistemą.

Gerindami institucijos veiklos kokybę, sieksime būti pavyzdys viešajame sektoriuje, darbui kelsime tik aukščiausius kokybės reikalavimus. Stiprindami veiklos procesus, gerinsime rezultatų kokybę, kad ji atitiktų tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų ir kokybės vadybos (ISO9001) standartų keliamus reikalavimus ir gerąją praktiką.

Didindami veiklos atvirumą visuomenei, sieksime būti atpažįstami kaip nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, veiklos rezultatus pristatysime paprastai, solidžiai ir patraukliai. Vidinės ir išorinės komunikacijos priemonėmis stiprinsime supratimą, koks yra aukščiausiosios audito institucijos vaidmuo viešajame sektoriuje ir kuriama pridėtinė vertė teisėtam ir teisingam, į rezultatus orientuotam valstybės turto ir finansų valdymui.

 

PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS


Planuojamu laikotarpiu numatome dalyvauti tobulinant Valstybės kontrolės veiklą reguliuojančius teisės aktus, pagal kompetenciją, remdamiesi atliktų auditų rezultatais ir jų metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl kitų institucijų rengiamų teisės aktų.

 

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS


Visuomenės lūkesčiai, susiję su viešuoju sektoriumi, aukščiausiąją audito instituciją šalyje skatina tapti pokyčių iniciatore, pavyzdžiu viešajame sektoriuje, efektyviai naudoti turimus išteklius. Siekdami veiklos efektyvumo didinimo, planuojame:

Efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius. Didinsime auditorių judėjimą institucijos viduje, peržiūrėdami darbų apimtis ir pobūdį, stiprindami auditinio darbo pajėgumus, dalydamiesi įgyta nauja patirtimi.

Didinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Rekomendacijų stebėsenos procesą labiau orientuosime ne į procesą, o į rezultatą, griežčiau vertinsime rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus turinio ir laiko aspektais. Rekomendacijų įgyvendinimą vertinsime kartu su audito subjektais, Seimu ir Vyriausybe, atverdami rekomendacijų įgyvendinimo duomenis visuomenei.

Aiškiai įvardysime strateginius auditų atlikimo prioritetus. Nuolat stebėdami viso viešojo sektoriaus veiklos rizikas, jas vertinsime pagal atitikties prioritetiniams tikslams, masto, svarbos ir galimybės audituoti kriterijus, išteklius paskirstysime prioritetinėms sritims visos institucijos mastu.

Stiprinsime kuriamų produktų kokybę. Vertindami institucijos veiklos rezultatų kokybę ir poveikį, taikysime efektyvius audito įrodymų rinkimo metodus, sieksime optimalaus audito kokybės kontrolės lygmenų skaičiaus ir apimties, stiprinsime statistine atranka pagrįsto audito patikimumo modelio taikymą.

Gerinsime ryšius su suinteresuotomis šalimis. Sieksime kartu identifikuoti sistemines, strategines valstybės problemas, patenkančias į metinį institucijos veiklos planą, ypač daug dėmesio skirsime rekomendacijų įgyvendinimui, organizuosime formalius ir neformalius susitikimus, Valstybės kontrolės veiklos pristatymus ir nuomonių apsikeitimą.

 

STRATEGINIS TIKSLAS IR PROGRAMA


Valstybės kontrolės strateginis tikslas – didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo kuriamą naudą visuomenei.

Programa – Viešojo sektoriaus priežiūra ir efektyvumo skatinimas.

Asignavimai strateginiam tikslui ir programai įgyvendinti – 9 206 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 6 035 tūkst. Eur.

 

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI


Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.

Valstybės kontrolieriaus teikimu penkeriems metams Prezidentas skiria tris valstybės kontrolieriaus pavaduotojus, kurių kompetencija nustatyta remiantis Valstybės kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi.

Svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos klausimus valstybės kontrolieriui padeda spręsti ir kolegialią nuomonę pateikia Valstybės kontrolės taryba, kurią sudaro vadovybė ir padalinių vadovai.

Valstybės kontrolės struktūra

Siekiant optimizuoti darbo krūvį ir racionaliai panaudoti turimus ribotus išteklius, nuo 2017 metų liepos 1 d. numatoma atsisakyti teritorinių Valstybės kontrolės padalinių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. 2017–2019 metų strateginiu laikotarpiu neplanuojamas didelis pareigybių skaičiaus pasiskirstymo pagal pareigybių grupes pokytis, numatoma išlaikyti panašias proporcijas.

 

VALDYMO IŠLAIDOS


 

II. STRATEGINIO TIKSLO IR PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

VEIKLOS KONTEKSTAS


Valstybės kontrolė – Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija, kurios pagrindiniai uždaviniai yra:

prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;

skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui;

vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.

Atlikdami auditus siekiame ne tik įvertinti valstybės finansinių išteklių valdymą ir turto naudojimą, bet ir skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų auditų tikslas yra pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl finansinės paramos, kurią gauna Lietuva, ataskaitų teisingumo, tikrumo ir išsamumo.

Valstybės kontrolei patikėta vykdyti ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją. Tai įpareigoja nuolatos stebėti šalies biudžeto fiskalinę drausmę, biudžeto formavimą vertinti kiekviename jo etape, stebėti ne tik metinių, bet ir vidutinės trukmės valdžios sektoriaus finansų tvarumo tikslų vykdymą.

 

APLINKOS ANALIZĖ


IŠORINIAI VEIKSNIAI

Pagrindinės Valstybės kontrolės galimybės ir grėsmės yra tiesiogiai susijusios su ekonomine ir politine šalies raida, išorinio reglamentavimo pokyčiais, didėjančiais visuomenės lūkesčiais, viešajame sektoriuje vykdomomis reformomis, jų poveikiu. Dinamiškoje aplinkoje numatyti šių veiksnių pasireiškimo kryptis ir intensyvumą yra sudėtinga, todėl išorinės aplinkos pasikeitimai ne tik kelia grėsmę, bet ir suformuoja Valstybės kontrolės, kartu ir jos vykdomų darbų, plėtojimo galimybes. Aukščiausiosios audito institucijos darbų tematiką iš dalies lemia ir išorinė aplinka: ekonominė, socialinė šalies situacija, vykdomos reformos, tarptautiniai įsipareigojimai, valstybės strateginiai tikslai ir jų įgyvendinimas, prioritetiniai šalies projektai, kiti išoriniai veiksniai, neišvengiamai vertinami nustatant valstybinio audito kryptis ir mastą.

Valstybinis auditas

Siekdami nagrinėti sistemines, aktualias ir su strateginiais valstybės prioritetais susijusias problemas, atliekame nuolatinę viso viešojo sektoriaus stebėseną ir identifikuojame rizikas, tampančias metinio institucijos veiklos plano pagrindu. Kiekviena rizika atskirai vertinama pagal atitikties prioritetams, masto, svarbos ir galimybės audituoti kriterijus. Vertinamos rizikos sąsajos ir su strateginiais Europos Sąjungos bei nacionaliniais dokumentais, juose keliamais tikslais, tarptautiniais įsipareigojimais, į poveikį orientuotais rodikliais. Tai reikalauja visą dėmesį ir darbą sutelkti į aktualiausias problemas. Kintanti ekonominė ir socialinė aplinka skatina į savo darbų planą žiūrėti lanksčiai, sudaryti galimybę laiku reaguoti į viešajame sektoriuje kylančias rizikas ir audito išteklius nukreipti valstybei aktualiausių problemų vertinimui.

Siekdami pokyčių viešajame sektoriuje, teikiame rekomendacijas, kurių įgyvendinimas dažnai priklauso ne tik nuo aukščiausiosios audito institucijos ir audituojamo subjekto pastangų – tai lemia neprognozuojami išorės veiksniai, būtini teisės aktų keitimai, todėl itin svarbu plėtoti abipusį bendradarbiavimą su Seimo Audito ir kitais Seimo komitetais, stiprinti bendradarbiavimą su Vyriausybe, ministerijų aukščiausio lygio vadovais ir audituojamais subjektais, skatinti jų aktyvų dalyvavimą įgyvendinant valstybinio audito rekomendacijas ir atliekant jų stebėseną. Nuolatos ieškome papildomų priemonių, kurios padėtų valstybinio audito rekomendacijas įgyvendinti per pirmą su audituojamu subjektu sutartą terminą, aiškiau nustatyti įgyvendintų rekomendacijų poveikį ir kurti teigiamus pokyčius viešajame sektoriuje.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditas

2014–2020 m. ES investicijų, gaunamų pagal ES sanglaudos politikos investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, laikotarpiu Valstybės kontrolei yra pavesta3 kasmet atlikti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos (VKS) veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitų auditą. Metiniuose audituose, panašiai kaip ir 2007–2013 m. struktūrinės paramos laikotarpiu, bus vertinamas apie 7,9 mlrd. Eur ES investicijų tinkamumas finansuoti, taip pat VKS, kurią naujuoju laikotarpiu sudaro 30 subjektų, veikimo efektyvumas. Skirtingai nei 2007–2013 m., 2014–2020 m. laikotarpiu ataskaitiniai metai truks nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., o metinę kontrolės ataskaitą ir metinę nuomonę reikės parengti iki kitų metų vasario 15 d. – taigi auditui skiriama ne 12, o 7,5 mėnesio.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1303/2013, palyginti su ankstesniu 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu, nustatytos papildomos audito metu tikrintinos sritys, pavyzdžiui, metinių ataskaitų rengimas, kova su sukčiavimu ir kitos, kurių anksčiau nebuvo reikalaujama tikrinti.

Nemažas iššūkis planuojamu laikotarpiu bus ir dviejų laikotarpių metinių auditų atlikimas paraleliai vienu metu. Per 2016 m. turėjo būti atliktas 2014-2020 ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos atitikties paskyrimo kriterijams auditas, iki 2017 m. vasario 15 d. EK turi būti pateikta 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpio metinė kontrolės ataskaita ir išvada už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., o iki 2017 m. kovo 31 d. EK turi būti pateikta 2007–2013 m. struktūrinės paramos laikotarpio galutinė kontrolės ataskaita ir užbaigimo deklaracija.

Biudžeto politikos kontrolė

Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui ir Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija. Vykdydama šią funkciją, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia teisės aktuose nustatytas išvadas. Fiskalinės institucijos atsiradimas prisidės prie fiskalinės sistemos skaidrumo. Paprastai tose šalyse, kuriose veikia nepriklausomos fiskalinės institucijos, Vyriausybės, atsižvelgdamos į reputacijos susigadinimo grėsmę, vengia nukrypti nuo fiskalinių taisyklių. Griežtos fiskalinės taisyklės priimtos, tačiau jų įgyvendinimas reikalauja politinės valios. Be to, sudėtingas taisykles sunku stebėti ir interpretuoti viešai, todėl kyla grėsmė, kad jų bus nesilaikoma. Pasitaiko, kad vyriausybės naudoja „kūrybingą” apskaitą tam, kad formaliai, bet ne iš esmės, atitiktų taisykles, todėl biudžeto politikos kontrolės institucijos tikslas, remiantis nešališka ekonomine analize, pateikti objektyvų vertinimą ir rizikos veiksnius.

Vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos (toliau – fiskalinė institucija) funkciją, atlikti objektyvius ir nepriklausomus vertinimus ir parengti nepriklausomas išvadas bei ataskaitas galima tik tada, jei aukščiausioji audito institucija yra nepriklausoma ir saugi nuo išorės poveikio. Valstybės kontrolė, būdama Seimui atskaitinga institucija, siekia politinio sutarimo su kas ketverius metus besikeičiančiu Seimu ir strateginiu partneriu Seime – Seimo Audito komitetu.


[3] Vertinama pagal tam tikru strateginio veiklos plano laikotarpiu aktualias veiklas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės kontrolė nuolat palaiko ir plėtoja tarptautinius ryšius su kitų valstybių aukščiausiosiomis audito ir nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), jos regioninės darbo grupės Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) ir ES nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo narė. Dalyvaudama tarptautinėje veikloje ji turi galimybę įgyti kitų šalių institucijų patirties ir skleisti savąją, keisdamasi oficialiais ir darbo vizitais, dalyvaudama bendruose renginiuose, konferencijose, mokymuose ir seminaruose, atlikdama bendrus auditus ir keičiantis profesine informacija. Vykdant ES teisėkūros procesus, susijusius su pastarųjų metų naujausiais pokyčiais ekonominio valdymo srityje, kuriamu Europos stabilumo mechanizmu, bankų pertvarkos procesais, galima rizika, kad aukščiausiosioms audito institucijoms gali būti perduotos užduotys, kurių įgyvendinimas nesuderinamas su jų kompetencija, numatyta nacionaliniuose teisės aktuose. Šiais klausimais įvairiais tarptautiniais formatais Lietuvos ir kitų ES šalių aukščiausiosios audito institucijos bendradarbiauja, kolektyviai spręsdamos kylančias problemas, dalyvaudamos ES Ryšių palaikymo komiteto veikloje. Valstybės kontrolė, skatindama diegti naujoves, didinti audito poveikį bei teikiamų rekomendacijų naudingumą, inicijavo EUROSAI darbo grupės savivaldybių audito klausimais įkūrimą. Šioje darbo grupėje bus keičiamasi finansų valdymo, auditų metodologijos ir jų atlikimo gerąja praktika, nagrinėjamos savivaldybių biudžetų planavimo ir vykdymo problemos, jų sprendimo būdai, finansinį tvarumą užtikrinančių kontrolės priemonių efektyvumas.

 

VIDINIAI VEIKSNIAI

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija, kuri savo veiklą vykdo vadovaudamasi tarptautinius audito standartus atitinkančiomis metodikomis ir taiko gerąją tarptautinę praktiką, stengiasi efektyviai naudoti turimus išteklius ir didinti valstybinių auditų kokybę.

Aukščiausioji audito institucija siekia efektyviai valdyti veiklos procesus, apimančius visą jos veiklą, orientuotą tiek į išorinius, tiek į vidinius klientus, užtikrinti kokybišką rezultatą, atitinkantį tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų ir kokybės vadybos (ISO9001) standartų keliamus reikalavimus ir gerąją praktiką.

2016 metais buvo patvirtintas pagrindinis Valstybės kontrolės veiklos vystymo ilgalaikio planavimo dokumentas – Aukščiausiosios audito institucijos strategija 2016 –2020 m., kuriame apibrėžta institucijos misija, vizija, vertybės, strateginis tikslas ir kryptys jo įgyvendinimui bei rodikliai. Strategija parengta atsižvelgiant į atliktus tarptautinių išorės ekspertų vertinimus, savianalizės rezultatus ir principus.

Įgyvendinant Aukščiausiosios audito institucijos strategiją 2016–2020 m., numatytos priemonės, padėsiančios siekti didžiausios ir pamatuojamos mūsų atliekamo darbo naudos. Planuojame visuomenę informuoti apie kylančias reikšmingiausias rizikas valstybei ir pateikti vertingų jų valdymo būdų. Kokybišku savo darbo rezultatu laikysime ataskaitą (išvadą), grindžiamą pakankamais ir tinkamais įrodymais. Šio rezultato sieksime savo veikloje laikydamiesi mūsų veiklą reglamentuojančių standartų ir etikos reikalavimų.

Valstybės kontrolės informacinių technologijų strategijoje 2015–2020 m., kuri parengta vadovaujantis COBIT metodikos siūlomais organizacijos veiklos tikslais, informacinių technologijų (IT) tikslų ir IT procesų hierarchinio sąryšio principais, numatyti IT valdymo būklės vertinimai. Pirmasis institucijos IT audito ir IT valdymo veiklos sričių įvertinimas atliktas 2015 m. kartu su Šveicarijos Federalinės audito įstaigos ekspertais. Antrasis vertinimas planuojamas 2017–2018 m., trečiasis – 2020 m., baigiantis strategijos įgyvendinimo laikotarpiui. Teikdami rekomendacijas kitiems, turime būti reiklūs ir patys sau, mokėti objektyviai įvertinti savo trūkumus, sugebėti juos ištaisyti. Nuolatiniai vertinimai yra vienas iš IT valdymo strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsenos mechanizmų ir bus naudojami kaip priemonė korekciniams sprendimams priimti, jei tokių reikėtų.

Sparčių socialinių ir ekonominių pokyčių kontekste Valstybės kontrolė išlieka institucija, siekiančia veikti efektyviai ir atsakingai, racionaliai naudoti turimus išteklius. 2015 metais Valstybės kontrolei suteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad institucijos kokybės vadybos sistema atitinka LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Vykdant šiuos reikalavimus, kasmet atliekamas Valstybės kontrolės kokybės vadybos sistemos priežiūros auditas, o 2018 m., pasibaigus sertifikato galiojimui, planuojamas sertifikato atnaujinimas. Šis siekis įpareigoja nuolat tobulėti ir siekti aukštos atliekamų darbų kokybės ir efektyvaus veiklų organizavimo.

Siekiant užtikrinti valstybinio audito kokybę, periodiškai atliekami valstybinio audito rezultatų ir poveikio vertinimai. Tai leidžia nustatyti tobulintinas valstybinio audito kryptis, atsižvelgti į audituotų subjektų pasiūlymus planuojant ir organizuojant ateinančių metų valstybinius auditus. Stebint, kaip audituojami subjektai per paskutinius ketverius metus vertino valstybinių auditų kokybę, darytina išvada, kad valstybinių auditorių kompetencija ir gebėjimai kokybiškai atlikti auditus nuosekliai didėjo. Siekiant išsamesnio audito kokybės ir auditorių bendradarbiavimo su subjektu vertinimo, 2016 metais patvirtinus naujus institucijos strategijos rodiklius, patikslinta ir audituotų subjektų apklausos anketa. Vertinant audito proceso dalis ir audito rezultatus pereita nuo 4 balų prie 10 balų vertinimo skalės. 2016 metais valstybinių auditų kokybę audituoti subjektai įvertino 8,7 balo.

Valstybinį auditą ir fiskalinių taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną palaikančių procesų tobulinimas – tai dar viena galimybė siekti efektyvesnio valstybinio audito atlikimo, geresnių veiklos rezultatų. Siekiant turėti išsamią ir objektyvią informaciją, kiek laiko skiriama vienam ar kitam institucijos veiklos procesui, institucijoje įdiegta informacinė sistema, leidžianti valdyti visą informaciją, susijusią su institucijos veiklos planavimu, vykdymu ir stebėsena. Tai kartu ir projektinio valdymo įrankis, skirtas valstybiniams auditams ir fiskalinės institucijos išvadoms ir ataskaitoms administruoti ir dokumentuoti. Sistemoje kaupiama informacija leidžia ne tik detaliai analizuoti institucijos veiklos procesus, bet ir operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją.

Nešališkas ir visuomenei suprantama forma pateikiamas aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatų viešinimas yra svarbus veiksnys siekiant didesnio poveikio. Svarbiu veiksniu išlieka vidinės ir išorinės komunikacijos stiprinimas, nes tai reikalinga tiek visuomenei, tiek pačiai institucijai. Kad visuomenė gautų objektyvią ir nešališką informaciją, turime stiprinti Valstybės kontrolės kaip aukščiausiosios audito institucijos žinomumą, taikydami modernius komunikacijos būdus, nepažeisdami pagrindinių institucijos principų – nepriklausomumo ir nešališkumo.

 

STRATEGINIS TIKSLAS


STRATEGINIS TIKSLAS – didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo kuriamą naudą visuomenei (kodas 01). Strateginio tikslo įgyvendinimo efekto vertinimo kriterijus – audito kuriama nauda viešojo sektoriaus veiklos efektyvumui.

 

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANTI PROGRAMA


Valstybės turto naudojimo ir biudžeto vykdymo kontrolė (1.3)

Bendroji informacija apie programą

Viešojo sektoriaus priežiūros ir efektyvumo skatinimo programa yra skirta įgyvendinti Valstybės kontrolei įstatymu pavestus uždavinius.

1. Programos tikslas – skatinti viešojo sektoriaus atskaitingumą, finansų valdymo ir kontrolės sistemų pažangą:

1.1. uždavinys – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas ir formuojamas valstybės biudžetas:

1.1.1. priemonė – atlikti valstybinius finansinius (teisėtumo) ir veiklos auditus;

1.1.2. priemonė – vykdyti ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos, gaunamos pagal ES sanglaudos politikos konvergencijos tikslą, audito institucijos funkcijas;

1.1.3. priemonė – vykdyti ES 2014–2020 m. struktūrinės paramos, gaunamos pagal ES sanglaudos politikos investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, audito institucijos funkcijas;

1.1.4. priemonė – vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.

Programos vykdymo laikotarpis – nuolatos, nes siekiant programos tikslo užtikrinamas Valstybės kontrolės veiklos vykdymas.

Programos vykdytojai yra visi Valstybės kontrolės darbuotojai: valstybės pareigūnai (vadovybė), Valstybės kontrolės pareigūnai ir valstybės tarnautojai, taip pat pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.

Pareigybių skaičius. Programai 2017 m. įgyvendinti planuojama 367 Valstybės kontrolės darbuotojų, iš jų 48 – dirbantys pagal darbo sutartis.

Programos koordinatorius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A. Keraminas, tel. (8 5) 266 6700, el. paštas arunas.keraminas@vkontrole.lt

Numatomas Programos įgyvendinimo rezultatas – didėjantis viešojo sektoriaus atskaitingumas, į rezultatus ir žmonių poreikius orientuotas valdymas, finansų valdymo ir kontrolės sistemų pažanga ir stiprėjanti parlamentinė vykdomosios valdžios kontrolė.

 

Už informaciją atsakingas Audito plėtros departamentas
Informacija atnaujinta 2018-01-18

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.