Į pradžią
2018–2020 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

PATVIRTINTA

Valstybės kontrolieriaus

2018 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. V-25

 

1a forma


LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ
2018–2020 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Asignavimų valdytojo kodas: 069000006

 

I. Misija ir strateginiai pokyčiai

II. Strateginio tikslo ir programos įgyvendinimas

 

 

I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI

Valstybės kontrolės misija – padėti mūsų valstybei išmintingai valdyti jos finansus ir turtą. Įgyvendindami šią misiją vykdome trijų nepriklausomų institucijų funkcijas.

 

I. Aukščiausioji audito institucija

Finansinio (teisėtumo) auditų metu vertiname audituojamo subjekto metinių konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumą, lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą.

Veiklos auditų metu vertiname audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

II. Europos Sąjungos investicijų audito institucija1:

Atlikdami auditus vertiname 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtą valdymo ir kontrolės sistemą ir Europos Komisijai deklaruojamų lėšų tinkamumą.

III. Fiskalinė institucija2:

Vykdome Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną.

 


[1] Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-01 nutarimas Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“.

[2] Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 2014-11-06 Nr. XII-1289 ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 4, 6, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2014-11-06 Nr. XII-1291.

 

MISIJOS ĮGYENDINIMO HIERARCHIJA


 

VEIKLOS PRIORITETAI


Valstybės kontrolei keliami reikalavimai įpareigoja siekti aukštos darbų kokybės ir kuriamų rezultatų poveikio didinimo, kelti profesinę kompetenciją, vykdyti efektyvią, į rezultatus orientuotą veiklą. 2016–2020 metų institucijos strategijos įgyvendinimą siejame su strateginėmis vystymosi kryptimis – poveikiu, kokybe, sklaida.

Didindami institucijos veiklos rezultatų poveikį, siekiame skatinti rezultatyvesnius ir efektyvesnius viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, valstybės biudžeto lėšų taupymą ir efektyviai veikiančią vidaus kontrolės sistemą.

Gerindami institucijos veiklos kokybę, siekiame būti pavyzdžiu viešajame sektoriuje. Savo darbui keliame tik aukščiausius kokybės reikalavimus, atitinkančius tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų ir kokybės vadybos (ISO9001) standartus bei gerąją praktiką.

Didindami informacijos sklaidą visuomenei, siekiame būti atpažįstami kaip nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, fiskalinė institucija ir ES audito institucija. Veiklos rezultatus stengiamės pristatyti paprastai, profesionaliai ir patraukliai. Stipriname supratimą, koks yra mūsų institucijos vaidmuo viešajame sektoriuje ir kuriama pridėtinė vertė teisėtam ir teisingam, į rezultatus orientuotam valstybės turto ir finansų valdymui.

 

PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS


Planuojamu laikotarpiu numatome:

dalyvauti tobulinant Valstybės kontrolės veiklą reguliuojančius teisės aktus, inicijuojant galimybę priimti sprendimus dėl institucijos organizacinės struktūros, personalo formavimo, taikomos darbo apmokėjimo sistemos, institucijos nepriklausomumo stiprinimo, dalykinę veiklą / specialiąsias funkcijas reglamentuojančių nuostatų sutvarkymo, siekti aiškesnės Biudžeto politikos stebėsenos institucijos valdysenos, Valstybės kontrolės veiklai reikalingų nuostatų įtraukimo į kitus teisės aktus ir perteklinio reguliavimo atsisakymo.

remdamiesi atliktų auditų rezultatais ir jų metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, teikti nuomonę dėl kitų institucijų, įgyvendinant valstybinio audito rekomendacijas, rengiamų teisės aktų projektų.

 

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS


Visuomenės lūkesčiai, susiję su viešuoju sektoriumi, aukščiausiąją audito instituciją šalyje skatina tapti pokyčių iniciatore, pavyzdžiu viešajame sektoriuje, efektyviai naudoti turimus išteklius. Siekdami veiklos efektyvumo didinimo, ir toliau planuojame tęsti darbus šiomis kryptimis:

Efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius. Didinsime auditorių rotaciją institucijos viduje, peržiūrėdami darbų apimtis ir pobūdį, stiprindami auditorių bendruomenę, dalydamiesi įgyta nauja patirtimi ir gerąja praktika.

Didinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą. Rekomendacijų stebėseną orientuojame ne tik į procesą, bet ir į rezultatą – griežčiau vertiname rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus turinio ir laiko aspektais. Geresnių rezultatų tikimės atvėrę duomenis Valstybės kontrolės interneto tinklalapyje ir atsiradus galimybei kartu su audito subjektais, Seimu, Vyriausybe ir visuomene rekomendacijų įgyvendinimą stebėti viešai ir realiu laiku.

Aiškiai įvardysime strateginius auditų atlikimo prioritetus. Nuolat stebėdami ir įvardydami svarbiausias atitinkamo periodo viešojo sektoriaus veiklos rizikas, jas vertinsime pagal atitikties prioritetiniams tikslams, masto, svarbos ir galimybės audituoti kriterijus, išteklius paskirstysime prioritetinėms sritims visos institucijos mastu.

Didinsime kuriamų darbų kokybę. Laikydamiesi mūsų veiklą reglamentuojančių standartų ir etikos reikalavimų, sieksime institucinės brandos ir efektyvaus išteklių naudojimo, taikysime modernius valdymo metodus ir sieksime aukštos asmeninės kompetencijos, skatindami mokymąsi ir dalinimąsi žiniomis.

Gerinsime ryšius su suinteresuotomis šalimis. Sieksime įtraukti daugiau išorės suinteresuotųjų šalių ir kartu identifikuoti sistemines, strategines valstybės problemas, patenkančias į metinį institucijos veiklos planą, organizuosime formalius ir neformalius susitikimus, Valstybės kontrolės veiklos ir rezultatų pristatymus ir nuomonių apsikeitimą.

 

STRATEGINIS TIKSLAS IR PROGRAMA


Valstybės kontrolės strateginis tikslas – didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo kuriamą naudą visuomenei.

Programa – Viešojo sektoriaus priežiūra ir efektyvumo skatinimas.

Asignavimai strateginiam tikslui ir programai įgyvendinti – 9 180 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 6 190 tūkst. Eur.

 

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI


Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Arūnas Dulkys šiose pareigose dirba nuo 2015 m. balandžio 15 d.

Valstybės kontrolieriaus teikimu penkeriems metams Prezidentas skiria tris valstybės kontrolieriaus pavaduotojus, kurių kompetencija nustatyta remiantis Valstybės kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kadencijos pradžia – 2013 m. birželio 1 d.

Svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos klausimus valstybės kontrolieriui padeda spręsti ir kolegialią nuomonę pateikia Valstybės kontrolės taryba, kurią sudaro vadovybė ir padalinių vadovai.

Valstybės kontrolės struktūra

Įgyvendinant Valstybės kontrolės 2016-2020 m. strategiją, kurioje įsipareigojome siekti institucinės brandos ir efektyvaus išteklių naudojimo, 2017 m. buvo parengtas naujas institucijos personalo struktūros modelis. Atlikus išteklių analizę pagal vykdomus procesus, buvo apsispręsta didinti audito sričių skaičių viename padalinyje ir vietoje septynių audito departamentų įsteigti keturis – Finansinio audito, Ekonomikos audito, Valdymo audito ir Visuomenės gerovės audito departamentus. Tokiu būdu bus aktyviau vykdoma darbuotojų rotacija, mažinamas vadovų skaičius ir siekiama aukštesnės auditų kokybės bei lankstesnio išteklių paskirstymo.


 

VALDYMO IŠLAIDOS


 

II. STRATEGINIO TIKSLO IR PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

VEIKLOS KONTEKSTAS


Valstybės kontrolės – Seimui atskaitingos aukščiausiosios valstybinio audito institucijos – pagrindiniai uždaviniai yra:

prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;

skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Atlikdami auditus siekiame ne tik įvertinti valstybės finansinių išteklių valdymą ir turto naudojimą, bet ir skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Kasmet atliekamų Europos Sąjungos investicijų auditų tikslas yra įvertinti investicijas administruojančios valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei Europos Komisijai deklaruojamų išlaidų teisėtumą ir tinkamumą. Atlikus metinį auditą, valstybinio audito ataskaita ir išvada teikiama Europos Komisijai.

Valstybės kontrolei patikėta vykdyti ir biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją. Tai įpareigoja nuolatos stebėti šalies biudžeto fiskalinę drausmę, biudžeto formavimą vertinti kiekviename jo etape, stebėti ne tik metinių, bet ir vidutinės trukmės valdžios sektoriaus finansų tvarumo tikslų vykdymą.

 

APLINKOS ANALIZĖ


IŠORINIAI VEIKSNIAI

Pagrindinės Valstybės kontrolės galimybės ir grėsmės yra tiesiogiai susijusios su ekonomine ir politine šalies raida, išorinio reglamentavimo pokyčiais, didėjančiais visuomenės lūkesčiais, viešajame sektoriuje vykdomomis reformomis, jų poveikiu. Dinamiškoje aplinkoje numatyti šių veiksnių pasireiškimo kryptis ir intensyvumą yra sudėtinga, todėl išorinės aplinkos pasikeitimai ne tik kelia grėsmę, bet ir suformuoja Valstybės kontrolės, kartu ir jos vykdomų darbų, plėtojimo galimybes. Mūsų institucijos darbų tematiką iš dalies lemia ir išorinė aplinka: ekonominė, socialinė šalies situacija, vykdomos reformos, tarptautiniai įsipareigojimai, valstybės strateginiai tikslai ir jų įgyvendinimas, prioritetiniai šalies projektai, kiti išoriniai veiksniai, neišvengiamai vertinami nustatant valstybinio audito kryptis ir mastą.

Valstybinis auditas

Siekdami nagrinėti sistemines, aktualias ir su strateginiais valstybės prioritetais susijusias problemas, atliekame nuolatinę viso viešojo sektoriaus stebėseną ir identifikuojame rizikas, tampančias metinio institucijos veiklos plano pagrindu. Kiekviena rizika atskirai vertinama pagal atitikties prioritetams, masto, svarbos ir galimybės audituoti kriterijus. Vertinamos rizikos sąsajos ir su strateginiais Europos Sąjungos bei nacionaliniais dokumentais, juose keliamais tikslais, tarptautiniais įsipareigojimais, į poveikį orientuotais rodikliais. Tai padeda visą dėmesį ir darbą sutelkti į aktualiausias problemas. Kintanti ekonominė ir socialinė aplinka skatina į savo darbų planą žiūrėti lanksčiai, sudaryti galimybę laiku reaguoti į viešajame sektoriuje kylančias rizikas ir turimus išteklius nukreipti valstybei aktualiausių problemų vertinimui.

Siekdami pokyčių viešajame sektoriuje, teikiame rekomendacijas, kurių įgyvendinimas dažnai priklauso ne tik nuo aukščiausiosios audito institucijos ir audituojamo subjekto pastangų – būtini teisės aktų keitimai, todėl itin svarbu plėtoti abipusį bendradarbiavimą su Seimo Audito ir kitais komitetais, komisijomis, stiprinti bendradarbiavimą su Vyriausybe, ministerijų aukščiausio lygio vadovais, skatinti jų aktyvų dalyvavimą įgyvendinant valstybinio audito rekomendacijas ir atliekant jų stebėseną. Nuolatos ieškome papildomų priemonių, kurios padėtų valstybinio audito rekomendacijas įgyvendinti per terminą, sutartą su audituojamu subjektu, aiškiau nustatyti įgyvendintų rekomendacijų poveikį ir kurti teigiamus pokyčius viešajame sektoriuje.

Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditas

2014–2020 m. ES fondų investicijų laikotarpiu Valstybės kontrolei yra pavesta kasmet atlikti ES struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos (VKS) veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitų auditą. Metinių auditų metu vertinamas apie 6,709 mlrd. Eur ES fondų investicijų tinkamumas bei VKS, kurią sudaro 30 subjektų, veikimas. ES fondų investicijų tinkamumą bei VKS veikimą reglamentuoja daug ir įvairaus lygmens bei pobūdžio teisės aktų. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą ES lėšos investuojamos į įvairias skirtingas sritis: mokslinius tyrimus, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumą, energijos efektyvumą, aplinkosaugą, užimtumą, švietimą ir pan. Platus audituojamų sričių spektras reikalauja įvairiapusių žinių, kurios auditoriams suteikiamos tiek vidaus, tiek išorės mokymais bei tobulėjant savarankiškai.

Biudžeto politikos kontrolė

Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui ir Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui, Valstybės kontrolei buvo priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija. Vykdydama šią funkciją, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia teisės aktuose nustatytas išvadas. Fiskalinės institucijos veikla prisideda prie fiskalinės sistemos skaidrumo. Paprastai tose šalyse, kuriose veikia nepriklausomos fiskalinės institucijos, Vyriausybės, atsižvelgdamos į reputacijos susigadinimo grėsmę, vengia nukrypti nuo fiskalinės drausmės taisyklių.

Vykdant fiskalinės institucijos funkciją, atlikti objektyvius ir nepriklausomus vertinimus ir parengti nepriklausomas išvadas bei ataskaitas galima tik tada, jei institucija yra nepriklausoma ir saugi nuo išorės poveikio.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės kontrolė nuolat palaiko ir plėtoja tarptautinius ryšius su kitų valstybių aukščiausiosiomis audito, ES investicijų audito ir nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, yra Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), jos regioninės darbo grupės Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) ir ES nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo narė. Dalyvavimas tarptautinėje veikloje suteikia galimybę įgyti kitų šalių institucijų patirties ir skleisti savąją, keistis oficialiais ir darbo vizitais, dalyvauti bendruose renginiuose, konferencijose, mokymuose ir seminaruose, atlikti bendrus auditus ir keistis profesine informacija. Įvairiais tarptautiniais formatais Lietuvos ir kitų ES šalių aukščiausiosios audito institucijos bendradarbiauja, kolektyviai spręsdamos kylančias problemas, dalyvaudamos ES Ryšių palaikymo komiteto veikloje. Valstybės kontrolė, skatindama diegti naujoves, didinti audito poveikį bei teikiamų rekomendacijų naudingumą, inicijavo EUROSAI darbo grupės savivaldybių audito klausimais įkūrimą ir šiai iniciatyvai buvo pritarta. Šioje darbo grupėje dirba 27 šalių AAI atstovai, keičiamasi finansų valdymo, auditų metodologijos ir jų atlikimo gerąja praktika, nagrinėjamos savivaldybių biudžetų planavimo ir vykdymo problemos, jų sprendimo būdai, finansinį tvarumą užtikrinančių kontrolės priemonių efektyvumas. INTOSAI XXII kongrese visų jame dalyvaujančių 193 šalių sprendimu Lietuvos aukščiausioji audito institucija trejų metų biudžeto laikotarpiui išrinkta atlikti šios organizacijos išorės auditą.

 

VIDINIAI VEIKSNIAI

Valstybės kontrolė savo veiklą vykdo vadovaudamasi tarptautinius audito standartus atitinkančiomis metodikomis ir taiko gerąją tarptautinę praktiką, stengiasi efektyviai naudoti turimus išteklius ir didinti savo veiklos kokybę. Siekia efektyviai valdyti veiklos procesus, apimančius visą jos veiklą, orientuotą tiek į išorinius, tiek į vidinius klientus, užtikrinti kokybišką rezultatą, atitinkantį tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų ir kokybės vadybos (ISO9001) standartų keliamus reikalavimus ir gerąją praktiką.

Valstybės kontrolės veiklos vystymo ilgalaikio planavimo dokumente – Aukščiausiosios audito institucijos strategijoje 2016 –2020 m. apibrėžta institucijos misija, vizija, vertybės, strateginis tikslas ir kryptys jo įgyvendinimui bei rodikliai. Strategija parengta atsižvelgiant į atliktus tarptautinių išorės ekspertų vertinimus, savianalizės rezultatus ir principus.

Šioje strategijoje numatytos priemonės padeda siekti didžiausios ir pamatuojamos mūsų atliekamo darbo naudos. Siekiame visuomenę informuoti apie kylančias reikšmingiausias rizikas valstybei ir pateikti vertingų jų valdymo būdų. Kokybišku savo darbo rezultatu laikome ataskaitą (išvadą), grindžiamą pakankamais ir tinkamais įrodymais. Šio rezultato siekiame atnaujindami valstybinio audito ataskaitos ir išvados formas, savo veikloje laikydamiesi mūsų veiklą reglamentuojančių standartų ir etikos reikalavimų.

Valstybės kontrolės informacinių technologijų strategijoje 2015–2020 m., kuri parengta vadovaujantis COBIT metodikos siūlomais organizacijos veiklos tikslų, informacinių technologijų (IT) tikslų ir IT procesų hierarchinio sąryšio principais, numatyti IT valdymo būklės vertinimai. Pirmasis institucijos IT audito ir IT valdymo veiklos sričių įvertinimas atliktas 2015 m. kartu su Šveicarijos Federalinės audito įstaigos ekspertais. Antrasis IT valdymo įvertinimas atliktas 2017 m., trečiasis planuojamas – 2020 m., baigiantis strategijos įgyvendinimo laikotarpiui. Teikdami rekomendacijas kitiems, turime būti reiklūs ir patys sau, mokėti objektyviai įvertinti savo trūkumus, sugebėti juos ištaisyti. Nuolatiniai vertinimai yra vienas iš IT valdymo strategijos įgyvendinimo pažangos stebėsenos mechanizmų ir bus naudojami kaip priemonė korekciniams sprendimams priimti, jei tokių reikėtų.

Sparčių socialinių ir ekonominių pokyčių kontekste Valstybės kontrolė išlieka institucija, siekiančia veikti efektyviai ir atsakingai, racionaliai naudoti turimus išteklius. 2015 metais Valstybės kontrolei suteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad institucijos kokybės vadybos sistema atitinka LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Vykdant šiuos reikalavimus, kasmet atliekamas Valstybės kontrolės kokybės vadybos sistemos priežiūros auditas, o 2018 m., pasibaigus sertifikato galiojimui, planuojamas sertifikato atnaujinimas. Šis siekis įpareigoja nuolat tobulėti ir siekti aukštos atliekamų darbų kokybės ir efektyvaus veiklų organizavimo.

Siekiant užtikrinti valstybinio audito kokybę, periodiškai atliekamos audituotų subjektų apklausos dėl valstybinio audito rezultatų ir poveikio. Tai leidžia nustatyti tobulintinas valstybinio audito kryptis, atsižvelgti į audituotų subjektų pasiūlymus planuojant ir organizuojant ateinančių metų valstybinius auditus. Audituoti subjektai, vertindami valstybinio audito kokybę, 2017 metais audito temų aktualumą, atskleistas nagrinėtas problemas, teiktas išvadas ir rekomendacijas įvertino 9,1 balo iš 10 galimų, o auditorių bendradarbiavimą ir etišką bendravimą – net 9,7 balo.

Toliau analizuodami ir vertindami audito proceso kokybę ir atsižvelgdami į aukščiausioje audito institucijoje puoselėjamas bendrąsias vertybes, profesionalios veiklos bei etiško elgesio standartus, 2017 metais pradėjome vykdyti audito grupių ir audite dalyvaujančių asmenų apklausas dėl etiško bendravimo ir bendradarbiavimo audito metu. Valstybinį auditą ir fiskalinės drausmės stebėseną palaikančių procesų tobulinimas – tai dar viena galimybė siekti efektyvesnio valstybinio audito atlikimo, geresnių veiklos rezultatų. Siekiant turėti išsamią ir objektyvią informaciją, kiek laiko skiriama vienam ar kitam institucijos veiklos procesui, institucijoje veikia informacinė sistema, leidžianti valdyti visą informaciją, susijusią su institucijos veiklos planavimu, vykdymu ir stebėsena. Tai kartu ir projektinio valdymo įrankis, skirtas valstybiniams auditams ir fiskalinės institucijos išvadoms ir ataskaitoms administruoti ir dokumentuoti. Sistemoje kaupiama informacija leidžia ne tik detaliai analizuoti institucijos veiklos procesus, bet ir operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją.

Siekiant didesnio valstybinių auditų poveikio valstybės lėšų ir turto valdymui bei viešojo sektoriaus valdymo efektyvumui, 2017 m. pradėjome vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Valstybinio audito poveikio didinimas“. Projekto metu bus sukurta valstybinio audito poveikio vertinimo metodika – esminiai elementai, turintys įtakos audito poveikiui, apibrėžti kriterijai (rodikliai), jų apskaičiavimo ir vertinimo metodika, atlikti bandomieji auditų poveikio vertinimai, parengta poveikio vertinimo ataskaita ir rekomendacijos, kaip tobulinti institucijos veiklą siekiant didesnio auditų poveikio. Projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta 2019 m.

Nešališkai ir visuomenei suprantama forma pateikiami Valstybės kontrolės veiklos rezultatai – svarbus veiksnys siekiant didesnio poveikio. Valstybinių auditų rekomendacijos yra vienas iš pagrindinių įrankių, kuriuo aukščiausioji audito institucija kuria teigiamą poveikį viešojo sektoriaus valdymui, o viešumas – svarbi priemonė, galinti paskatinti viešojo sektoriaus institucijas veikti efektyviau ir atsakingiau. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvėrėme 2014 ir vėlesniais metais baigtų valstybinių veiklos auditų rekomendacijų įgyvendinimo duomenis: kaip konkrečios institucijos vykdo auditų metu joms pateiktas rekomendacijas, ar tinkamai ir laiku įgyvendina savo suplanuotas priemones. Artimiausiu metu planuojame skelbti tokius duomenis ir apie finansinius (teisėtumo) auditus.

Ir toliau svarbiu veiksniu išlieka vidinės ir išorinės komunikacijos stiprinimas, nes tai reikalinga tiek visuomenei, tiek pačiai institucijai. Kad visuomenė gautų objektyvią ir nešališką informaciją, turime stiprinti Valstybės kontrolės kaip aukščiausiosios audito institucijos žinomumą, taikydami modernius komunikacijos būdus, nepažeisdami pagrindinių institucijos principų – nepriklausomumo ir nešališkumo.

 

STRATEGINIS TIKSLAS


STRATEGINIS TIKSLAS – didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo kuriamą naudą visuomenei (kodas 01). Strateginio tikslo įgyvendinimo efekto vertinimo kriterijus – audito kuriama nauda viešojo sektoriaus veiklos efektyvumui.

 

STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANTI PROGRAMA


Viešojo sektoriaus priežiūra ir efektyvumo skatinimas (1.3)

Bendroji informacija apie programą

Viešojo sektoriaus priežiūros ir efektyvumo skatinimo programa yra skirta įgyvendinti Valstybės kontrolei įstatymu pavestus uždavinius.

1. Programos tikslas – skatinti viešojo sektoriaus atskaitingumą, finansų valdymo ir kontrolės sistemų pažangą:

1.1. uždavinys – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas ir formuojamas valstybės biudžetas:

1.1.1. priemonė – atlikti valstybinius finansinius (teisėtumo) ir veiklos auditus;

1.1.2. priemonė – vykdyti ES 2014–2020 m. ES investicijų fondų, gaunamų pagal ES sanglaudos politikos investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, audito institucijos funkcijas;

1.1.3. priemonė – vykdyti biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas.

Programos vykdymo laikotarpis – nuolatos, nes siekiant programos tikslo užtikrinamas Valstybės kontrolės veiklos vykdymas.

Programos vykdytojai yra visi Valstybės kontrolės darbuotojai: valstybės pareigūnai (vadovybė), Valstybės kontrolės pareigūnai ir valstybės tarnautojai, taip pat pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.

Pareigybių skaičius. Programai 2018 m. įgyvendinti planuojama 363 Valstybės kontrolės darbuotojų.

Programos koordinatorius – valstybės kontrolieriaus pavaduotojas M. Macijauskas, tel. (8 5) 266 6811, el. paštas mindaugas.macijauskas@vkontrole.lt

Numatomas Programos įgyvendinimo rezultatas – didėjantis viešojo sektoriaus atskaitingumas, į rezultatus ir žmonių poreikius orientuotas valdymas, finansų valdymo ir kontrolės sistemų pažanga ir stiprėjanti parlamentinė vykdomosios valdžios kontrolė.

 

STRATEGINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMO IR ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMO DUOMENYS


Strateginio tikslo įgyvendinimo ir asignavimų panaudojimo duomenys pateikiami institucijos metinėje veiklos ataskaitoje.

Valstybės kontrolė, atsiskaitydama už metinius veiklos rezultatus, metinę įstaigos veiklos ataskaitą, kaip numato Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 str. 3 d., teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbia interneto svetainėje.

 

Už informaciją atsakingas Audito plėtros departamentas
Informacija atnaujinta 2019-01-16

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, mob. 8 608 92 636, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.