Į pradžią
Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko kalba LR Seimo plenariniame posėdyje pristatant Valstybės kontrolės išvadas dėl 2019 m. valstybės ataskaitų rinkinio, nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų bei Rezervinio fondų

 
Laba diena gerb. posėdžio pirmininke, gerb. Seimo nariai

Šiandien vykdau vieną iš svarbiausių konstitucinių valstybės kontrolieriaus prievolių ir pristatau Jums Valstybės kontrolės parengtas išvadas dėl septynių valstybės biudžetų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio.

Džiugu konstatuoti, kad iki šios dienos jau yra įvykę tam tikrų teigiamų poslinkių sprendžiant sisteminius trūkumus valstybės valdyme – žengtas svarbus žingsnis strateginio planavimo sistemos formavimo tobulinimo link – priimtas Strateginio valdymo įstatymas. Ankstesnių auditų metu rekomendavome suderinti atsiskaitymo Seimui terminus, kad kartu su Vyriausybės pasiektais rezultatais būtų pateikiami ir finansiniai duomenys, ir Valstybės kontrolės vertinimai. Prieš kelias dienas Seime priimti rekomendaciją įgyvendinantys teisės aktai – 2023 m. visas atsiskaitymo procesas bus perkeltas į pavasarį, kai pradedamas ateinančių metų biudžetų planavimas. Tačiau dar lieka neišspręstų klausimų, apie kuriuos pašnekėsiu detaliau pristatydamas kiekvieną iš išvadų.

***

Teikiame išvadą dėl 2019 metų Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio – jame sukonsoliduota daugiau nei trijų tūkstančių šešių šimtų (3645) viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenys. Aštuntus metus iš eilės – nuo pat rinkinio atsiradimo - dėl jo reiškiame sąlyginę nuomonę. Sąlyginė nuomonė reiškia, kad rinkinyje yra reikšmingų klaidų, kurias lemia klaidos žemesniojo lygio ataskaitose, apie kurias kalbėsiu pristatydamas išvadas dėl biudžetų.

Prieš dvejus metus teikėme rekomendaciją – praplėsti konsoliduojamų į nacionalinį ataskaitų rinkinį subjektų apimtį, kad turėtume ne tik teisingus, bet ir naudingus duomenis, kurie objektyviai atspindėtų turtą ir įsipareigojimus, pasitarnautų projektuojant fiskalinius rodiklius, padėtų laiku įsivertinti iš to kylančias fiskalines rizikas. Seimas spalio 1 d. priėmė tam reikalingus teisės aktus, leisiančius išsamų ataskaitų rinkinį turėti už 2023 metus.

Kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą.

Atkreipiu dėmesį, kad nors pastaruosius metus ekonomika augo, tačiau skola absoliučiais dydžiais – nemažėjo. Per 2019 m. skola nominalia verte paaugo 872,5 mln. Eur. Ir nors pernai mažėjo skolos ir BVP santykis ( metų pabaigoje jis sudarė 36,2 proc.), tačiau dėl 2020 m. kilusių iššūkių dabar jau kalbame apie didesnį nei 50 proc. skolos ir BVP santykį.

Kriterijus, pagal kurį Lietuvoje matuojamas skolos tvarumas, yra valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis. Šis kriterijus, nustatytas Lietuvos ir ES teisės aktuose, yra bendras ES šalims narėms, nepriklausomai nuo jų ekonomikos dydžio ir atvirumo. Finansų ministerija, manau, pagrįstai kalba apie gerokai mažesnį nei Mastrichto kriterijai priimtiną skolos lygį Lietuvai. Būtų pravartu tai įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje.   Pažymėtina, kad jau ne pirmi metai raginame apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Turime apsibrėžti savo fiskalinės erdvės politiką.

Tiek apie Nacionalinį ataskaitų rinkinį ir valstybės skolą.

Ačiū už dėmesį.

***

Kokybiškas, į rezultatus orientuotas biudžeto valdymas yra racionalaus ir skaidraus valstybės išteklių paskirstymo ir panaudojimo garantas. Apie tai diskutuojame ir sprendimų ieškome jau ilgą laiką. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiais metais žengtas svarbus žingsnis - įtvirtinta naujoji strateginio valdymo sistema. Tokiu būdu sudarytos teisinės prielaidos Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų, susijusių su valstybės biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jo vykdymą, įgyvendinimui,  tačiau naujos kokybės vidutinės trukmės biudžeto rengimui būtini darbai – vėluoja. Kaip ir Vyriausybės sprendimai dėl fiksuoto finansavimo programų bei projektinio (atrankos) finansavimo būdo taikymo praktikų apie kurių trūkumus pasisakėme praėjusiais metais.

Išskirtinės šių metų aplinkybės sukėlė daug viešų diskusijų apie biudžeto keitimo poreikį - ar reikia tikslinti valstybės biudžetą ir jį teikti Seimui tvirtinti, kai valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis numatoma dengti papildomas, nesuplanuotas, išlaidas? Pasikartosiu:  praktika, kai biudžetas netikslinamas – yra ydinga. Tokiu būdu nematome ne tik tikrojo viešųjų finansų vaizdo, bet ir didėja rizika pažeisti fiskalinės drausmės reikalavimus, kai jie taikomi. Rekomendacijas spręsti šią situaciją teikėme prieš ketverius metus, sprendimų kol kas nėra, bet juos, neabejoju, reikės padaryti.

Toliau apie valstybės ataskaitų rinkinius.

Finansinėse ataskaitose konsoliduoti 600 subjektų finansiniai duomenys, turto vertė - 45,5 mlrd. Eur, 23,4 mlrd. Eur – įsipareigojimų, 8,2 mlrd. Eur – mokesčių pajamų. Deja, nuo pat šių rinkinių sudarymo t. y. pastaruosius aštuonerius metus reikšmingos dalies šių duomenų teisingumo negalime patvirtinti, todėl dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę.

Viešojo sektoriaus subjektams yra pateiktos rekomendacijos trūkumams šalinti. Laiku ir sėkmingai realizavus rekomendacijoms įgyvendinti numatytas priemones tokią situaciją turėtų keisti.

Piniginiu principu paremtas atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi, todėl dėl 2019 metų Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame besąlyginę nuomonę.

Kasmet audituodami finansinius duomenis dėmesį skiriame ir atskiroms valstybės biudžeto išlaidų grupėms. Šie metai skirti švietimui, kuris išlieka daugiausia pokyčių reikalinga sritimi. Atlikę veiklos auditą „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ konstatavome, kad augant švietimo  finansavimui (iš valstybės biudžeto skiriamas finansavimas 2016-2019 m. išaugo apie 20 proc., t. y. 114 mln. Eur (nuo 576,7 iki 691,3 mln. Eur)) mokinių pasiekimų pažanga nėra pakankama, o pokyčiai vyksta per lėtai. Teisėtumo požiūriu įvertinę etatinį mokytojų darbo apmokėjimą (jam panaudojama 6 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų, 2019 m. – 622 mln. Eur), nustatėme, kad esamas teisinis reglamentavimas ir nacionaliniu lygiu (nenustatyti mokytojų darbo krūvio sandaros formavimo principai dirbant mažesniu ar didesniu nei pilnas darbo krūvis)  ir atskirų mokyklų  lygiu (daugiau kaip 45 proc. audituotų mokyklų vidaus teisės aktuose nenustatyti kriterijai, reikalingi objektyviems sprendimams dėl mokytojų darbo užmokesčio nustatymo pagrįsti) yra nepakankamas, kad būtų užtikrintas skaidrus ir teisingas atlygis visiems mokytojams.

Tikiu, kad ir  ankstesniais metais, ir šiemet Valstybės kontrolės  pateiktos rekomendacijos prisidės prie ryžtingesnių pokyčių švietime.

Ačiū už dėmesį.

***

Prieš pristatydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo audito rezultatus už 2019 m., trumpai apie 2020 m., kurie tapo iššūkiu visai sveikatos sistemai. Stebėjome apmokėjimo už paslaugas fondo lėšomis keitimus, darbo užmokesčio didinimą sveikatos priežiūros specialistams. Išanalizavę 2019 m. sprendimus ir jų įgyvendinimą dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo, dar šių metų pradžioje teikėme pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai patobulinti teisės aktus, kad  siekiai bei praktika didinti darbo užmokestį gydymo įstaigose – nesiskirtų. Fondo audito už 2020 m. rezultatus pateiksime kitais metais, tačiau dar šiais metais baigsime COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymo apžvalgą.

Taigi, atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių auditą, teikiame besąlygines nuomones.

Skaičiai fondo ataskaitose teisingi, tačiau spręstinų klausimų yra:

Pirma: Ankstesnių auditų metu rekomendavome įvertinti realias fondo finansines galimybes (kas sudaro fondą ir kokia apimtimi gali būti teikiamos paslaugos) ir pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos, periodiškai perskaičiuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Teisinės prielaidos kuriamos (dėl kainos perskaičiavimo periodiškumo ir iš dalies dėl sąnaudų įtraukimo -  sukurtos, dėl realių finansinių galimybių – ne), tačiau:

šių metų audito rezultatai parodė, kad duomenys (sąnaudos) sveikatos priežiūros paslaugų kainai apskaičiuoti ne visais atvejais yra teisingi ir palyginami. Dėl to sudaromos sąlygos daryti įtaką sąnaudų dydžiui,  naudojamam asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainai apskaičiuoti:

  • 70 proc. arba 14 iš 20, visų tikrintų gydymo įstaigų nesilaikė apskaitos taisyklių, todėl neteisingi duomenys buvo pateikti ir Valstybinei ligonių kasai atlygiui už teikiamas gydymo paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti;
  • nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, kurios, nuo šių metų  lapkričio 1 d.,  dėl pasikeitusios turto valdymo formos, padidės du kartus, apskaičiuotos pagal ekonomiškai nepagrįstus normatyvus. 

    Antra: Kokias medicinines paslaugas, įskaitant ir mokamas, kokiomis kainomis gydymo įstaigos gali teikti, įstatymu pavesta nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija patvirtino du mokamų medicininių paslaugų sąrašus ir atitinkamai kainas, tačiau tai padarė labai seniai – prieš daugiau kaip 20 metų – 1996 ir 1999 m. Naujos paslaugos juose paskutinį kartą buvo įtrauktos 2000 ir 2010 metais. Nuo to laiko atsirado daugybė naujų paslaugų, medicinos mokslas ir praktika tikrai nestovėjo vietoje. Sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos teikti tokias paslaugas susiduria su dilema: ar teikti ministerijos nepatvirtintas medicinines mokamas paslaugas, dažnai itin reikalingas ir orientuotas į mokslo ir technologijų pažangą, ar nepažeisti teisės aktų ir teikti daugiau kaip prieš 10 metų patvirtintas paslaugas. Rekomendavome Sveikatos apsaugos ministerijai imtis veiksmų susidariusiai situacijai spręsti.

Norime pasidžiaugti, kad įgyvendinamos teiktos rekomendacijos:

  • dėl vieną fondą administruojančių šešių juridinių asmenų (5 TLK + VLK) sujungimo į vieną – jau svarstomi Seime Sveikatos apsaugos ministerijos parengti teisės aktų projektai;
  • IR nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo tvarka, pagal kurią gydymo įstaiga dėl paslaugų teikimo sudaro vieną sutartį su ligonių kasomis ir gali paslaugas teikti visiems apdraustiems gyventojams. Tai reiškia geresnį gydymo paslaugų prieinamumą pacientams ir mažesnes administravimo sąnaudas.

Linkiu nesustot ir toliau tobulinti sistemą.

Ačiū už dėmesį.

***

Atlikę 2019 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių teisingumo vertinimą reiškiame sąlygines nuomones. Tai reiškia, kad finansiniuose ataskaitų rinkiniuose yra reikšmingų klaidų.

Siekdama užtikrinti patikimos finansinės informacijos pateikimą vartotojams, fondo valdybai reikalinga įgyvendinti teiktas rekomendacijas – sutvarkyti buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo procesus, optimizuoti fondo veiklą ir supaprastinti fondo valdymo struktūrą.

Tenka konstatuoti, kad vis dar socialinės apsaugos sistemai trūksta aiškumo, kokios išmokos turi būti mokamos iš Socialinio draudimo fondo lėšų, o kokios – iš kitų šaltinių.

Kasmet nėra suplanuojami pakankami tam tikrų rūšių valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, kurių užtektų išlaidoms padengti. Todėl sudaromos prielaidos teiginiams, kad vienos socialinės grupės gyvena kitų grupių sąskaita.

Nuo šių metų liepos mėnesio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka naują funkciją -  antroje pakopoje sukauptų pensijų mokėjimą, administruodama pensijų anuitetų fondą. Su tuo susijusi nauja atsakomybė tenka ir Valstybės kontrolei – šio fondo finansinio audito išvadą ir ataskaitą (už 2020 metus) pirmą kartą paskelbsime 2021 metų vidury.

Ačiū už dėmesį.

***

Teikiame išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių teisingumo. Pareiškėme besąlygines nuomones dėl biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių.

Apie tai, kad šis fondas yra nereikšmingas elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis,  siunčiame signalus jau nuo 2016 metų. Seimui buvo pateikti teisės aktų pakeitimų projektai, kuriais pasiūlyta nustatyti lėšų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupimo tvarką, tuo pačiu likviduoti ir šį fondą.

Mūsų nuomone, siūlymas šiems valstybės įsipareigojimams skirti dalį Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukų, lėtins fiskalinio rezervo kaupimo tempus. Toks teisinis reglamentavimas taip pat apribotų galimybes visa apimtimi grąžintinai naudoti Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti. Tokia galimybe buvo pasinaudota šiemet.

Sprendimai dar nepriimti, tačiau jau 2020-aisiais Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo  fondo veikla iš esmės nevykdoma.

Ačiū už dėmesį.

***

Teikiame išvadą dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių teisingumo – pareiškėme besąlygines nuomones dėl biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių. Atkreipiu dėmesį, kad ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę.

Ačiū už dėmesį.

***

Teikiame išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių teisingumo – pareiškėme besąlygines nuomones dėl biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių. Atkreipiu dėmesį, kad ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę.

Ačiū už dėmesį.

***

Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę, todėl audito nuomonės yra besąlyginės. Šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurios santaupas naudotume finansinei krizei užklupus. Atkreipiu dėmesį: ekonomikos augimas 2019 m., kuris sudarė 3,9 proc. BVP buvo 0,3 proc. punktu didesnis negu 2018 m., tačiau įplaukos į fondą buvo mažesnės. Pakartosiu, ką jau sakiau kalbėdamas apie valstybės skolą: būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Reikėtų nusistatyti ir optimalų skolos lygį, kuris nekelia rizikos fiskaliniam tvarumui, užtikrina skolos stabilumą, pakankamą ekonomikos augimą, infliaciją – t. y. būtina apsispręsti dėl fiskalinės erdvės politikos.

Ačiū už dėmesį.

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2020-10-22

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.