Į pradžią
Geros praktikos sklaida (2014 m.)

Prižiūrėdami, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, skatindami teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui, institucijoje išanalizavome 2014 metais  baigtų finansinių (teisėtumo) auditų rezultatus ir jų metu nustatytas klaidas. Siekdami, kad nustatytos viešojo sektoriaus institucijų daromos klaidos nesikartotų ateityje, teikiame savo pastebėjimus.
 

1. APSKAITOS KLAIDOS

  • Žemės, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita

Viešojo sektoriaus subjektai daugeliu atvejų finansinėse ataskaitose žemės, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių nenurodo tikrąja verte ir šio nukrypimo nuo VSAFAS nederina su Finansų ministerija. 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nurodyta, kad žemė, kilnojamosios, nekilnojamosios kultūros vertybės ir kitos vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose nurodomos tikrąja verte (tikrosios vertės metodu). Didelė dalis kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitoje užregistruotos simboline vieno lito verte. Kadangi turto įvertinimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, viešojo sektoriaus subjektai turėtų vadovautis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 str. 6 d. ir nukrypti nuo standartų reikalavimų tik suderinę tai su Finansų ministerija, o informaciją apie kiekvieną nukrypimą, jo priežastis ir poveikį viešojo sektoriaus subjekto turtui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms pateikti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

  • Turto nuvertėjimas

Buvo atvejų, kai viešojo sektoriaus subjektai nevertino savo valdomo turto nuvertėjimo požymių, nenustatė tokio turto atsiperkamosios vertės, neskaičiavo jo nuvertėjimo, o skaičiavo tokio turto nusidėvėjimą. Sudarant finansines ataskaitas privaloma vadovautis 22-uoju VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ ir nustatyti, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu jų yra, reikia nustatyti turto atsiperkamąją vertę. Be to, pagal 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas subjekto veikloje nenaudojamo (pavyzdžiui, pripažinto nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti) ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo kito mėnesio, kai turtas nebenaudojamas, pirmos dienos. Atkreipiame dėmesį, kad ši nuostata netaikoma laikinai nenaudojamam ilgalaikiam materialiajam turtui.

  • Investicijų apskaita

Savivaldybės disponuoja nepakankama informacija apie investicijas ir jų vertės pasikeitimą, todėl jų finansinėse ataskaitose nurodyti investicijų ir nuosavybės metodo įtakos likučiai nerodo realios situacijos apie turimų investicijų vertę, jų kitimą ir kontroliuojamų subjektų veiklos rezultatus, tenkančius savivaldybei kaip kontroliuojančiam subjektui. Šie likučiai svarbūs savivaldybėms priimant sprendimus, susijusius su veiksmingu investicijų valdymu ir racionaliu lėšų naudojimu, papildomai investuojant į turimas arba įsigyjant naujas investicijas. Apskaitant investicijas reikia vadovautis 14-uoju VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, 15-uoju VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ ir 17-uoju VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. Tai darytina, kad apskaitoje būtų užregistruotos visos investicijos į subjektus ir užregistruotos teisingai, teisingai apskaičiuota nuosavybės metodo įtaka, investicijų balansinė vertė sumažinta savivaldybei tenkančia subjekto nuostolio dalimi, teisingai nustatyta savivaldybei tenkanti subjekto nuosavybės vertybinių popierių dalis, subjektai priskirti tinkamai grupei ir pritaikytas teisingas investicijos apskaitos metodas.

  • Finansinių ataskaitų sudarymas

Pastebima tendencija, kad klaidos ir neatitikimai, turintys reikšmingos įtakos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenų teisingumui, susidaro taisant konsolidavimo procese aptiktas klaidas. Viešojo sektoriaus subjektams Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje (VSAKIS) taisant klaidas ir atliekant rankinius įrašus, kurių nėra apskaitos registruose, nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str., kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal apskaitos registrų duomenis. Jeigu tokie įrašai atliekami, juos reikia pagrįsti konsolidavimo įrašų pažymomis, kaip nustatyta Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo metodikos (patvirtinta finansų ministro 2011-04-19 įsakymu Nr. 1K-152 (2014-02-07 Nr. 1K-036 redakcija) 65 punkte.
 

2. BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ NAUDOJIMAS

Atliekant auditus buvo nustatyta asignavimų planavimo ir išlaidų apskaitos neatitikimų: viešojo sektoriaus subjektai planuodami ir naudodami biudžeto asignavimus nesivadovavo finansų ministro 2003-07-03 įsakymu Nr. 1K-184 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija – dalis biudžeto asignavimų suplanuojama ir užregistruojama išlaidų straipsniuose, kurie neatskleidžia tikro asignavimų panaudojimo tikslo.
 
Neretai programoms finansuoti įstaigos pirmiausia naudoja valstybės biudžeto asignavimus, o ne biudžetinių įstaigų pajamas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 5 d. ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 55 p. einamaisiais biudžetiniais metais finansuojant programas pirmiausia turi būti naudojamos įmokėtos į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamos (įskaitant ankstesniais metais nepanaudotus jų likučius ir viršplanines pajamas), o tik po to naudojamos kitos asignavimų valdytojui patvirtintos valstybės biudžeto lėšos.
 
Be to, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nepanaudoti asignavimai turi būti grąžinti į biudžetą, o ne mokami avansai už darbus, prekes ir paslaugas, išskyrus atvejus, kai mokėjimas avansu numatytas sutartyse. Biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad, metams pasibaigus, asignavimų valdytojui pavaldžios biudžetinės įstaigos disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 d. – perveda į valstybės iždo sąskaitą.
 

3. TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

  • Nenaudojamas turtas

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai, kurių privalu laikytis valdant, naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu. Pagal šiuos principus asignavimų valdytojams privalu spręsti klausimus dėl pavaldžiose įstaigose nenaudojamo, nereikalingo (negalimo naudoti) valstybei priklausančio nekilnojamojo turto tolesnio panaudojimo: saugojimo ar priežiūros, remonto, nugriovimo, perdavimo ir pan.

  • Investicijų planavimas ir naudojimas

Privalu laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir kapitalo investicijoms nenaudoti biudžeto asignavimų, jeigu jos nebuvo įtrauktos į atitinkamo laikotarpio Valstybės investicijų programą. Svarstyti galimybę baigti ilgai trunkančius ar sustabdytus projektus, prieš planuojant lėšas naujų investicinių projektų vykdymui. Viešojo sektoriaus subjektams rekomenduojama turėti ilgalaikes investicijų į atitinkamą sritį strategijas. Prireikus keisti investavimo prioritetus, sustabdžius projektus, svarstyti galimybes jau padarytas investicijas vienoje investavimo srityje panaudoti kitoje.

Pasitvirtinti tokias investicijų projektų atrankos tvarkas ir kriterijus, kurie užtikrintų objektyvią investicinių projektų atranką, o lėšos investicijoms būtų paskirstomos tinkamai.

  • Prekių ir paslaugų įsigijimas

Viešojo sektoriaus subjektai, įsigydami prekes ir paslaugas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, turi pasiekti įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintą pirkimų tikslą – vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartis, leidžiančias įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Įstaigos, įsigydamos paslaugas ir prekes, turi pagal minėtą ir kitas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (24 str. 8 d.), sudaryti terminuotas paslaugų pirkimo sutartis (18 str. 7 d.), teisingai nustatyti numatomo pirkimo vertę, nes nuo to priklauso viešojo pirkimo būdas (84 str., 9 str. 14 d.), o pasirinkus netinkamą viešojo pirkimo būdą, apribojama galimybė konkurse dalyvauti didesniam skaičiui tiekėjų ir įsigyti prekes ar paslaugas mažesne kaina.

Susitarti dėl visų klausimų, susijusių su papildomų paslaugų įsigijimu. Perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomas paslaugas įsigyti vienu iš kelių įstatymo leidžiamų pirkimo būdų: vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas procedūras arba pasinaudoti įstatyme numatyta išimtimi ir šias paslaugas pirkti iš konkretaus tiekėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai teikti šias paslaugas.

Sudarydami viešųjų pirkimų sutartis subjektai turėtų užtikrinti pirkimo sutarčių atitiktį pirkimo sąlygoms. Įstaigos, pakeitusios pirkimo sąlygas, nesivadovauja Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. ir įstaigų patvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Taip įsigyjamos ne visos apimties paslaugos, tiekėjui sumokama už negautas prekes, be to, tikėtina, kad darbų gali būti įsigyjama brangiau.

Pasitvirtinti tokias pirkimo sąlygas, kurių reikalavimai nebūtų pritaikyti vieninteliam tiekėjui, o techninė specifikacija neatitiktų tik vienintelio tiekėjo prekę ar teikiamą paslaugą. Tokie pirkimo sąlygų reikalavimai užtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 2 d. reikalavimų laikymąsi, konkurenciją ir nediskriminuoja kitų tiekėjų.

  • Gyvenamųjų patalpų nuoma

2011 m. rugpjūčio 24 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Pagal jį pasikeitė gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Viešojo sektoriaus subjektams privalu vadovautis šiuo aprašu, laiku perskaičiuoti nuomos mokestį, o gautas pajamas panaudoti programų vykdymo tikslams įgyvendinti.

Gyvenamųjų patalpų nepripažinus tarnybinėmis Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, jos turėtų būti nuomojamos viešo konkurso būdu, laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 2 d. Įstaigos gyvenamųjų patalpų nepripažino tarnybinėmis, tačiau jas išnuomojo įstaigos darbuotojams, nepaskelbusios viešo konkurso.

Pažymėtina, kad paprastai biudžetinių įstaigų veiklai yra reikalingos negyvenamosios paskirties patalpos, išskyrus tarnybines gyvenamąsias patalpas, todėl biudžetinės įstaigos, turėdamos gyvenamąsias patalpas ir jas nuomodamos, vykdo biudžetinėms įstaigoms nebūdingą ir jų nuostatuose nenustatytą veiklą.

  • Valstybės turto nuoma

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. 2 d. ir Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.3 p. nurodyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas turi būti išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas ne konkurso būdu. Viešojo sektoriaus subjektai turi vadovautis šiomis nuostatomis ir išnuomodami patalpas konkurso būdu užtikrinti, kad už valstybės turto nuomą būtų gauta didžiausia kaina.

Pažymėtina, kad naujos redakcijos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2014-10-01, 15 str. 2 d. 3 p. įtvirtinta galimybė valstybės turto valdytojui ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ne konkurso būdu, kai perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir kai šis turtas išnuomojamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.