Valstybės kontrolė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu priskirtą kompetenciją nėra Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2019 metų veiklos plano priemones įgyvendinanti institucija.
Atliekant Valstybės kontrolės veiklos sričių vertinimus pagal Korupcijos prevencijos įstatyme apibrėžtus kriterijus, nenustatyta, kad organizuojant nepriklausomą valstybinį auditą, atliekant valstybinį auditą ir vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas bei valstybinio audito palaikymo ir aptarnavimo procesus, egzistuotų reali didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Minimali korupcijos pasireiškimo tikimybė yra susijusi su Konstitucijoje ir Valstybės kontrolės įstatyme įteisinta institucijos veikla ir objektyviomis veiklos sričių aplinkybėmis.
Atsižvelgiant į pagal teisės aktus nustatytas nežymias rizikas ir jų valdymą, mažą korupcijos pasireiškimo tikimybę ir teisės aktų reikalavimus, institucinė kovos su korupcija programa nerengiama.
Valstybės kontrolė 2013 metais atliko valstybinį auditą „Kaip valstybės įstaigos vykdo korupcijos prevenciją?“. Audito metu įvertinta, ar valstybės įstaigų vykdoma korupcijos prevencija užtikrina korupcijos rizikų valdymą. Siekiant pašalinti audito metu nustatytus trūkumus, Vyriausybei rekomenduota numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad korupcijos pasireiškimo tikimybę nustatytų visos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos. Specialiųjų tyrimų tarnybai rekomenduota parengti kovos su korupcija programų rengimo valstybės įstaigose metodiką ir numatyti, kad programoje būtina numatyti priemones visiems nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti; nustatyti aiškius, objektyvius ir pamatuojamus vertinimo kriterijus; numatyti programos veiksmingumo vertinimo tvarką. Dalis rekomendacijų įgyvendinta, kitų įgyvendinimas yra susijęs su Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimu.
Atsižvelgiant į įstatymu priskirtą kompetenciją, Valstybės kontrolė teisės aktų, kuriais numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti korupcijos mastą, projektų, kitų Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d. nurodytų visuomeninius santykius reguliuojančių teisės aktų projektų nerengia.
Institucija atlieka norminių administracinių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, kad būtų neutralizuota korupcijos apraiškų rizika pirminėje teisėkūros raidos stadijoje, formuojama teisėkūros praktika, pagrįsta sisteminėmis nepakantumo korupcijai nuostatomis ir užtikrintas korupcijos prevencijos įgyvendinimas priimant administracinius teisės aktus.
Taip pat valstybės kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 10 str. 9 p., turi teisę teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 metais Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė Antikorupcinio vertinimo išvadą dėl Valstybės kontrolės ir savivaldybės kontrolierių veiklą reglamentuojančių teisės aktų (2016 m. liepos 4 d. Nr. 4-01-5307).
PRANEŠK APIE KORUPCIJĄ
Visą parą galite kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą telefonu (8 5) 266 3333, elektroniniu paštu pranesk@stt.lt arba užpildžius pranešimo formą internetu.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tokią prievolę nustato Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo 10 - 1 straipsnis.
Šiai prievolei įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė informacinį raštą, taip pat valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų, susidūrusių su korupcija, veiksmų atmintinę bei pranešimo apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą formą.
Institucijos darbuotojai supažindinti su pateikiama atmintine, pranešimo apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą forma, naujo Korupcijos prevencijos įstatymo 10 - 1 straipsniu, o kilus klausimų raginami kreiptis į Korupcijos prevencijos komisiją arba Specialiųjų tyrimų tarnybą.
PRANEŠK APIE PAŽEIDIMĄ VIDINIU PRANEŠIMŲ KANALU
Vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2019-01-01 bei Informacijos apie pažeidimus Valstybės kontrolėje teikimo, vertinimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019-06-14 valstybės kontrolieriaus įsakymu Nr. VE-110, yra galimybė informuoti Valstybės kontrolę apie institucijoje galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.
Pranešimus Valstybės kontrolės vidiniu pranešimu kanalu gali palikti esami ir buvę Valstybės kontrolės valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis arba asmenys sutartiniais santykiais (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) susiję su Valstybės kontrole.
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Darbdaviui ir kitiems institucijos darbuotojams draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos, tai yra: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Valstybės kontrolėje, ją gali pateikti viešai arba vienu iš šių būdų:
1. tiesiogiai, atvykęs į Valstybės kontrolę (Pamėnkalnio g. 27, 01133 Vilnius);
2. paštu anksčiau nurodytu adresu;
3. elektroninio pašto adresu pranesk@vkontrole.lt
Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.
Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Detalesnę informaciją ir konsultacijas gali suteikti Valstybės kontrolės Teisės skyrius: el. paštu pranesk@vkontrole.lt
DUOMENYS APIE VIDINIU PRANEŠIMŲ KANALU GAUTĄ INFORMACIJĄ
Korupcijos prevencijos komisija kartą per metus kartu su darbuotoju, administruojančiu vidinį pranešimų kanalą, apibendrina gautų pranešimų apie pažeidimus* tyrimo ir nagrinėjimo duomenis ir institucijos interneto svetainėje paskelbia tirtų atvejų statistinius duomenis ir jų vertinimo rezultatus.
|
2020
m.
|
negauta ir nenagrinėta pranešimuose pateiktos informacijos apie galimus pažeidimus Valstybės kontrolėje. |
|
2019 m.
|
negauta ir nenagrinėta pranešimuose pateiktos informacijos apie galimus pažeidimus Valstybės kontrolėje. |
_______________________________
* Pažeidimas – Valstybės kontrolėje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su Valstybės kontrole.