Valstybės kontrolė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu priskirtą kompetenciją nėra Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2019 metų veiklos plano priemones įgyvendinanti institucija. Valstybės kontrolės atstovas dalyvauja Tarpžinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti darbe stebėtojo teisėmis, todėl šioje komisijoje svarstoma problematika yra tiesiogiai analizuojama ir valstybinio audito rizikų vertinimo kontekste bei į ją atsižvelgiama kasmet sudarant metinę valstybinio audito programą.
Atliekant Valstybės kontrolės veiklos sričių vertinimus pagal Korupcijos prevencijos įstatyme apibrėžtus kriterijus, nenustatyta, kad organizuojant nepriklausomą valstybinį auditą, atliekant valstybinį auditą ir vykdant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas bei valstybinio audito palaikymo ir aptarnavimo procesus, egzistuotų reali didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Minimali korupcijos pasireiškimo tikimybė yra susijusi su Konstitucijoje ir Valstybės kontrolės įstatyme įteisinta institucijos veikla ir objektyviomis veiklos sričių aplinkybėmis.
Atsižvelgiant į pagal teisės aktus nustatytas nežymias rizikas ir jų valdymą, mažą korupcijos pasireiškimo tikimybę ir teisės aktų reikalavimus, institucinė kovos su korupcija programa nerengiama.
Valstybės kontrolė 2013 metais atliko valstybinį auditą „Kaip valstybės įstaigos vykdo korupcijos prevenciją?“. Audito metu įvertinta, ar valstybės įstaigų vykdoma korupcijos prevencija užtikrina korupcijos rizikų valdymą. Siekiant pašalinti audito metu nustatytus trūkumus, Vyriausybei rekomenduota numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad korupcijos pasireiškimo tikimybę nustatytų visos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos. Specialiųjų tyrimų tarnybai rekomenduota parengti kovos su korupcija programų rengimo valstybės įstaigose metodiką ir numatyti, kad programoje būtina numatyti priemones visiems nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti; nustatyti aiškius, objektyvius ir pamatuojamus vertinimo kriterijus; numatyti programos veiksmingumo vertinimo tvarką. Dalis rekomendacijų įgyvendinta, kitų įgyvendinimas yra susijęs su Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba Valstybės kontrolėje korupcijos rizikos nevertino ir tokių vertinimų poreikio nenustatė.
Institucinė korupcijos rizikos analizė atliekama vertinant korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Atsižvelgiant į įstatymu priskirtą kompetenciją, Valstybės kontrolė teisės aktų, kuriais numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti korupcijos mastą, projektų, kitų Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d. nurodytų visuomeninius santykius reguliuojančių teisės aktų projektų nerengia.
Institucija atlieka norminių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, kad būtų neutralizuota korupcijos apraiškų rizika pirminėje teisėkūros raidos stadijoje, formuojama teisėkūros praktika, pagrįsta sisteminėmis nepakantumo korupcijai nuostatomis ir užtikrintas korupcijos prevencijos įgyvendinimas priimant administracinius teisės aktus.
Taip pat valstybės kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 10 str. 9 p., turi teisę teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 metais Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė Antikorupcinio vertinimo išvadą dėl Valstybės kontrolės ir savivaldybės kontrolierių veiklą reglamentuojančių teisės aktų (2016 m. liepos 4 d. Nr. 4-01-5307).
Valstybės kontrolės korupcijos prevencijos komisija
Valstybės kontrolierius 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-10 sudarė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės korupcijos prevencijos komisiją. Komisijos paskirtis – pagal kompetenciją koordinuoti Valstybės kontrolės veiklas korupcijos prevencijos srityje, išskirti prioritetines veiklos, šalinančios korupcijos priežastis, kryptis, užtikrinti nuoseklų priemonių, didinančių korupcijos prevencijos veiksmingumą, įgyvendinimą, kurti ir palaikyti korupcijai atsparią aplinką institucijoje.
Komisija, vykdydama jai pavestą korupcijos prevenciją ir kontrolę, vykdo šias pagrindines funkcijas:
- nustato Valstybės kontrolės veiklos sritis, kuriuose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatytus kriterijus;
- atlieka Valstybės kontrolės veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įvertinimą teisės aktų nustatyta tvarka;
- gavusi iš kitų juridinių ar fizinių asmenų informaciją apie galimai padarytas Valstybės kontrolės darbuotojų korupcines veikas, preliminariai ją įvertina ir valstybės kontrolieriui pateikia išvadą, o gavusi informacijos ir apie veikas, turinčias nusikalstamos veiklos požymių, nedelsdama informuoja valstybės kontrolierių ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą;
- jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad Valstybės kontrolės darbuotojas nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, atlieka tyrimą;
- rengia informaciją apie asmenis, dirbančius Valstybės kontrolėje, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais dėl jos pateikimo Valstybės tarnautojų ir Juridinių asmenų registrams;
- teikia valstybės kontrolieriui pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos ir kontrolės priemonių institucijos veiklos srityse;
- bendradarbiauja su Valstybės kontrolės struktūriniais padaliniais, Valstybės kontrolės tarnybinės etikos komisija, kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigomis ir jose dirbančiais asmenimis, vykdančiais korupcijos prevenciją ir kontrolę, viešojo sektoriaus ir visuomeninėmis organizacijomis, taip pat keičiasi informacija, kurios reikia korupcijos prevencijai ir kontrolei užtikrinti;
- valstybės kontrolieriaus pavedimu pagal kompetenciją teikia siūlymus dėl institucijos planavimo dokumentų, metinės valstybinio audito programos;
- analizuoja gerąją šalies ir užsienio valstybių korupcijos prevencijos praktiką bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir metodines rekomendacijas;
- atlieka kitą su korupcijos prevencija, antikorupciniu švietimu, korupcijos prevencijos priemonių diegimu, kontrole ir korupcinių pažeidimų tyrimu Valstybės kontrolėje susijusią veiklą.
Jei turite informacijos apie galimai nesąžiningus Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmus, piktnaudžiavimo atvejus, jei norite pranešti apie korupcijos apraiškas Valstybės kontrolėje ar pateikti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių tobulinimo, prašome siųsti juos el. pašto adresu info@vkontrole.lt arba jolanta.radziuniene@vkontrole.lt.
Pareiškimą Valstybės kontrolei galite pateikti paštu, el. paštu arba atnešę jį. Detalesnę informaciją apie asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarką ir darbo laiką, kitą aktualią informaciją rasite čia.
Visą parą galite kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą telefonu (8 5) 266 3333, elektroniniu paštu pranesk@stt.lt arba užpildžius pranešimo formą internetu.
Antikorupcinis švietimas, informavimas, mokymai
Valstybės kontrolės atliekami valstybiniai auditai visuomenei išryškina rizikingiausias viešojo sektoriaus sritis, kuriose ypač reikia skubių ir sisteminių permainų. Atliktų auditų rezultatai yra viešai skelbiami, prieinami visuomenei.
Valstybės kontrolės pareigūnams ir darbuotojams nuolat organizuojami antikorupciniai mokymai. 2014 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistų vestuose mokymuose apie korupciją dalyvavo 83 auditoriai, kiti darbuotojai ir vadovai. 2015 metais 23 auditoriai ir darbuotojai dalyvavo LIVADIS organizuotuose specialiuose korupcijos prevencijos mokymuose dotacijų ir subsidijų skirstymo, viešųjų pirkimų, sveikatos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų klausimais.
Korupcijos rizikos valdymo vertinimas
Valstybės kontrolės korupcijos rizikos valdymo vertinimus atlieka Vidaus audito skyrius pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintą vidaus audito planą.
Valstybės kontrolieriaus įsakymu patvirtintas Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas, kurio vienas uždavinių – užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai institucijoje.
Valstybės kontrolėje veikia valstybės kontrolieriaus įsakymu sudaryta nuolatinio pobūdžio Valstybės kontrolės tarnybinės etikos komisija. Jos paskirtis – vertinti ir tirti informaciją apie darbuotojų galimai padarytus tarnybinės etikos pažeidimus, galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus, pateikti išvadas, rekomendacijas, rengti ir įgyvendinti tarnybinės etikos ir elgesio normų pažeidimų prevencijos priemones.
Valstybės kontrolėje kasmet organizuojamas savanoriškas tarnybinės etikos egzaminas, kurio tikslas – skatinti tarnybinės etikos reikalavimų, profesinės etikos principų laikymąsi, darbuotojų domėjimąsi teisės normų, reglamentuojančių tarnybinę etiką, korupcijos prevenciją bei viešų ir privačių interesų konfliktų, įgyvendinimu.
Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis korupcijos prevencijos srityje
Valstybės kontrolė, valstybinio audito metu nustačiusi nuolatinius, esminius ar visuomenės interesų pažeidimus, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių, kad pažeidimai nepasikartotų (Valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Valstybės kontrolė yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus su trimis teisėsaugos institucijomis:
- Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra;
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba;
- Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Pagrindiniai Valstybės kontrolės bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis tikslai korupcijos prevencijos srityje yra:
- prisidėti prie viešojo valdymo tobulinimo;
- sustiprinti bei sunorminti profesinį bendradarbiavimą institucijų veikloje;
- teikti galimą ir prieinamą tarpusavio pagalbą atliekant valstybinį auditą, vykdant biudžeto politikos kontrolę, korupcijos prevenciją, atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat nustatant užsienio pareigūnų papirkimo atvejus sudarant tarptautinius verslo sandorius;
- plėtoti bendradarbiavimą kitose veiklos srityse pagal institucijų kompetencijas.
Įgyvendindama bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis tikslus, Valstybės kontrolė:
- informuoja teisėsaugos institucijas apie institucijos veiklos rezultatus, susijusius su jų veikla ir valstybės dalyvavimu kitose strateginės partnerystės, narystės tarptautinėse organizacijose ir bendradarbiavimo iniciatyvose, ir nedelsiant praneša apie institucijos veiklos metu pastebėtus įtarimus dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat dėl galimo užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius;
- siekia, kad institucijos veiklos metu surinkta informacija galėtų būti panaudota kaip duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys nustatytus faktus ir (ar) įtarimus dėl galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų;
- teikia teisėsaugos institucijoms turimą informaciją apie institucijos veiklos metu pastebėtas teisinio reguliavimo spragas, jei jos gali sudaryti ar galbūt sudaro sąlygas korupcijai pasireikšti.
Lietuvos Respublikoje korupcijos prevenciją vykdo:
- 1) Vyriausybė (užtikrina korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ministerijose ir jai pavaldžiose įstaigose; numato veiksmingam korupcijos prevencijos įgyvendinimui būtinas lėšas; dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai, rengia Nacionalinę kovos su korupcija programą ir teikia ją Seimui tvirtinti, teikia pasiūlymus dėl jos papildymo ar pakeitimo; teikia Seimui pasiūlymus dėl korupcijos prevencijai įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ir papildymo);
- 2) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (analizuoja valstybės tarnautojų etikos problemas ir, siekdama panaikinti prielaidas viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybinėje tarnyboje, teikia pasiūlymus dėl kovos su korupcija programų, teisės aktų priėmimo bei tobulinimo; teikia pasiūlymus Seimui, kitoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms dėl Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimo; apibendrina įvairių sričių teisės normų, nustatančių tarnybinės etikos reikalavimus, taikymą ir dalyvauja jas rengiant bei kodifikuojant; kartu su kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigomis įgyvendina jai pavestas korupcijos prevencijos priemones;).
- 3) Specialiųjų tyrimų tarnyba (dalyvauja Vyriausybei rengiant Nacionalinę kovos su korupcija programą, teikia pasiūlymus dėl jos papildymo ar pakeitimo; Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei teikia pasiūlymus dėl korupcijos prevencijai įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ar papildymo; dalyvauja Vyriausybei vykdant valstybės ar savivaldybių įstaigų veiklos koordinavimo bei kontrolės korupcijos prevencijos srityje funkcijas; kartu su kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigomis įgyvendina korupcijos prevencijos priemones ir Nacionalinę kovos su korupcija programą);
- 4) kitos valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos (turi teisę: teisės aktų nustatyta tvarka steigti padalinius, skirtus vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę atitinkamos valstybės ir savivaldybės bei nevalstybinės įstaigos veiklos srityje, arba paskirti asmenis, kuriems pavedama atlikti šią funkciją; teikti valstybės ar savivaldybių įstaigoms pasiūlymus korupcijos prevencijos klausimais; nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimą valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose; gauti iš korupcijos prevenciją vykdančių valstybės ar savivaldybių įstaigų metodinę informaciją korupcijos prevencijos klausimais. Be to, privalo pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką korupcijos prevencijos srityje; užtikrinti, kad būtų vykdomi korupcijos prevenciją nustatančių teisės aktų reikalavimai valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose; pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti kovos su korupcija programas; nedelsdamos šalinti korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus; Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams informaciją, reikalingą korupcijos rizikos analizei atlikti; nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms; mokyti darbuotojus korupcijos prevencijos klausimais.).
Visi asmenys už korupcines nusikalstamas veikas traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, už tarnybinius nusižengimus (darbo drausmės pažeidimus) traukiami tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn.
Valstybės kontrolės strategija, valstybinio audito programos, pasiūlymai ir iniciatyvos korupcijos prevencijai vykdyti
Institucijos veiklos planas sudaromas taip, kad būtų įgyvendintos visos įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavestos funkcijos bei apimtos rizikingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys.
Viešojo sektoriaus tam tikrų sričių stebėsena, informacijos rinkimas, kaupimas ir analizė atliekama nuolatos, tai daro tam tikri valstybiniai auditoriai. Sudarant institucijos veiklos planą atliekama Seimo komitetų, viešojo sektoriaus institucijų ir nevyriausybinių organizacijų apklausa, prašoma pateikti valstybės valdymo problemas, kurias sprendžiant būtų galima prisidėti prie efektyvesnio, rezultatyvesnio ir teisėto valstybės turto ir finansų valdymo. Identifikuotos viešojo sektoriaus valdymo problemos vertinamos ir reitinguojamos atsižvelgiant į jų svarbą valstybės strateginių tikslų ir rodiklių pasiekimui, įvertinant rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, pasitelkus profesinį vertinimą. Atrenkant konkrečias temas, pagal kurias bus atliekami valstybiniai auditai, ypač daug dėmesio skiriama audito temoms, kurios aktualios didesnei visuomenės daliai ir yra susijusios su įsisenėjusiomis, sisteminėmis viešojo sektoriaus problemomis.