Į pradžią
 
Naujiena
2007-09-13   Auditoriai siūlo tobulinti žuvininkystės reguliavimą
Valstybės kontrolė įvertino, kaip Žemės ūkio ministerija ir Žuvininkystės departamentas 2005-2006 m. žuvininkystės sektoriuje vykdė administracines ir ekonomines valstybinio reguliavimo priemones. Per šį laikotarpį žuvininkystei panaudota beveik 59 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių trečdalį skyrė Europos Sąjunga. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, tačiau Žemės ūkio ministerijai, Žuvininkystės departamentui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas padėtų dar efektyviau valdyti žuvininkystę.

Baltijos jūroje žvejojantys Lietuvos žvejai vidaus rinkos poreikius patenkina tik 20-25 proc., nes, saugodama žuvų išteklius, Europos Taryba riboja jų gaudymą. Net ir visiškai panaudojus Lietuvai skiriamas žuvų sugavimo Baltijos jūroje kvotas įmonių poreikių patenkinti nepavyktų. Tačiau auditoriai atkreipė dėmesį, kad geriau panaudoti Lietuvai skiriamas kvotas trukdo disproporcijos tarp Baltijos jūroje leidžiamų sugauti žuvų kiekio ir žvejybos bei gamybinių pajėgumų. Menkių pagavimo kvotų stinga, o bretlingių (šprotų) ir strimelių žvejai galėtų pagauti daugiau, tačiau smulkių žuvų perdirbimui trūksta gamybinių pajėgumų. Santykinai daug pajėgumų skirta priekrantės žvejybai, nors žuvų resursai šioje zonoje mažėja. Priemonės, kuriomis buvo siekiama suderinti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, davė teigiamų pokyčių, tačiau planuotų rezultatų nepasiekta. Buvo modernizuotas tik vienas iš aštuonių numatytų modernizuoti laivų, nepavyko dešimtadaliu sumažinti laivyną. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006 m. nepagrįstai atmetė tris paraiškas dėl išmokų už laivų veiklos nutraukimą visam laikui. Jos buvo patenkintos 2007 m.

Auditorių nuomone, reikia tobulinti žuvininkystės tvarką vidaus vandenyse. Jie nurodė, kad Žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse komisijoje iš penkių jos narių tik vienas atstovauja Aplinkos ministerijai, nors būtent jai pavestos žuvininkystės reglamentavimo funkcijos vidaus vandenyse. Atkreiptas dėmesys į riziką, kad žūklės plotų naudotojai, vandens telkinių nuomininkai, privačių vandens telkinių savininkai, patys organizuodami žuvų išteklių tyrimus ir jų vykdytojams mokėdami savo lėšomis, turi galimybę gauti sau palankius tyrimų rezultatus. Valstybinius neišnuomotus vandens telkinius įžuvina Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Jo gamybiniai pajėgumai orientuoti į lervučių auginimą. Tačiau modernizavus įrangą būtų galima pateikti daugiau paaugintų jauniklių, kurių veisimas yra efektyvesnis. Tvirtinant žuvų įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius planus, ne visais atvejais atsižvelgiama į mokslininkų pateiktas rekomendacijas.


Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (266 67 12).

Valstybinio audito ataskaita Žuvininkystės sektoriaus plėtra


Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 266 67 95; 8 686 25965; gkoncius@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2007-09-18

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.