Ši svetainė nebenaujinama.

Naujausios Valstybės kontrolės informacijos ieškokite www.valstybeskontrole.lt

Į pradžią
 
Naujiena
2008-06-10   Pacientai dar nespėjo pajusti didėjančio sveikatos priežiūros finansavimo
Valstybės kontrolė atliko auditą ir įvertino, kaip Valstybinė ligonių kasa planuoja ir vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, finansuoja įvairias programas. Per pastaruosius ketverius metus šio fondo biudžetas išaugo beveik dvigubai – iki 3 mlrd. 640 mln. Lt. Didesnioji papildomų lėšų dalis buvo skiriama medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui kelti.

Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, augantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir didėjantis sveikatos priežiūros finansavimas vis dar turi nepakankamai įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerėjimui. „Valstybinė ligonių kasa privalo tobulinti biudžeto planavimą, paslaugų kainodaros ir apmokėjimo sistemą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Svarbu, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimą pajustų ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir pacientai“, – teigia valstybės kontrolierė.

Auditoriai nustatė, kad lėšos, papildomai skirtos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, planuotos nepakankamai efektyviai. Valstybinė ligonių kasa neatliko išsamios sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo analizės, o vadovavosi tik teritorinių ligonių kasų duomenimis ir gydymo įstaigų prašymais skirti lėšų. Todėl kai kurios gydymo įstaigos nurodė daug didesnį lėšų poreikį nei sugebėjo panaudoti. Auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti, kam konkrečiai šios lėšos buvo naudojamos ir kokią naudą jos davė.

Šiuo metu galiojanti tvarka neužtikrina, kad pacientai bus gydomi naudojant veiksmingiausius metodus ir jiems nereikės papildomai mokėti už dalį paslaugų: teisės aktai nereglamentuoja, kokių tyrimų ir kiek turi būti atliekama sveikatos draudimo fondo lėšomis. Be to, dalies paslaugų, kurias teikiant reikia atlikti kelis tyrimus, kompensuojama kaina nepagrįsta jų sąnaudomis. Tai gali skatinti sveikatos priežiūros įstaigas, taupant lėšas, riboti reikiamų tyrimų atlikimą, naudoti mažiau veiksmingas medicinos technologijas ar numatyti papildomą mokestį už sveikatos priežiūros paslaugas.

Už labai panašias ar net vienodas gydytojų specialistų konsultacijas, teikiamas pagal prevencines programas ir už įprastines konsultacijas, gali būti mokama skirtinga kaina, nors kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad to paties lygio medicinos įstaigoms už suteiktas tokias pat paslaugas mokama vienodai.

Auditorių nuomone, Valstybinė ligonių kasa teikia nepakankamą informaciją apie protezavimo laukiančių pacientų eiles. Esant tokiai tvarkai, pacientas nežino, kiek laiko jam teks laukti. Todėl tuo pačiu metu skirtingoms gydymo įstaigoms prašymus pateikusiems pacientams gali tekti laukti labai nevienodai. Be to, Valstybinė ligonių kasa, nepanaudojusi planuotų lėšų sąnarių protezams įsigyti 2006 ir 2007 m., nepasinaudojo galimybe išmokėti kompensacijas pacientams, protezus įsigijusiems savomis lėšomis.

Valstybės kontrolė Valstybinei ligonių kasai ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų tiksliau planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir apmokėjimo principus.


Papildoma informacija: 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Sanajevas (266 67 12)

Valstybinio audito ataskaita Valstybinės ligonių kasos veikla


Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 92, 8 611 52051; tkuciauskas@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2008-06-10

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, mob. 8 608 92 636, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.