Ši svetainė nebenaujinama.

Naujausios Valstybės kontrolės informacijos ieškokite www.valstybeskontrole.lt

Į pradžią
 
Naujiena
2008-10-31   Valstybės pajamos pasiklysta mokesčių labirintuose
Valstybės kontrolė išnagrinėjo gyventojų pajamų, gaunamų iš individualios veiklos, turto pardavimo, autorinių atlyginimų ir azartinių lošimų laimėjimų, apmokestinimą bei administravimą. Nuo tokių pajamų sumokėtas pajamų mokestis sudaro tik apie 8 proc. viso gyventojų pajamų mokesčio, tačiau būtent šių pajamų gavėjai turi daugiau galimybių taikyti įvairias mokesčių vengimo schemas. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, būtina tobulinti šių pajamų apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes dabar galiojanti tvarka ne tik skurdina valstybės biudžetą, bet ir pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą.

Auditoriai konstatavo, kad vis daugiau gyventojų gauna autorinius atlyginimus. Praėjusiais metais tokias pajamas gavo daugiau kaip 66 tūkst. gyventojų, jiems išmokėta suma priartėjo prie 650 mln. Lt. Pagal autorines sutartis gautoms pajamoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas, o tai yra 9 procentiniais punktais mažiau, negu apmokestinamos gyventojų pajamos, kurios gaunamos pagal darbo sutartis. Valstybės kontrolės nuomone, gyventojų pajamų mokesčio tarifų suvienodinimas sumažintų šio mokesčio vengimo riziką, palengvintų jo administravimą. Be to, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl autorinius atlyginimus gaunančių asmenų apmokestinimo socialinio draudimo įmokomis.

Apie 90 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų renkasi paprasčiausią pajamų apmokestinimo būdą - įsigyja verslo liudijimus. Vidutiniškai už verslo liudijimą jų gavėjai praėjusiais metais sumokėjo po 256 Lt pajamų mokesčio, o tai beveik 15 kartų mažiau, negu sumoka pagal darbo sutartis dirbantys gyventojai. Vyriausybė, siekdama išspręsti šią problemą, nuo 2008 m. liepos 1 d. mokesčio už verslo liudijimą dydį susiejo su pajamų mokesčiu, sumokamu nuo minimalios algos, tačiau neišsprendė kitų problemų: mokesčio už verslo liudijimus dydis kiekvienoje savivaldybėje nustatomas skirtingai, jis nesusijęs su regiono ekonomine padėtimi, vykdomos veiklos mastu, vykdymo vieta, iš jos gautomis pajamomis ir pelningumu. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajono gyventojas, norėdamas verstis statinių atstatymo ir remonto veikla visoje respublikoje, už verslo liudijimą turi mokėti beveik tris kartus daugiau, negu Trakų rajono gyventojas. Taip sukuriamos nelygios verslo sąlygos ir pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas. Auditoriai, atsižvelgdami į užsienio šalių praktiką, pasiūlė verslo liudijimus išduoti tik tiems gyventojams, kurie užsiima tradiciniais amatais, o veiklos rūšims, iš kurių numatomas gauti pajamas galima nesudėtingai apskaičiuoti, taikyti kitokius apmokestinimo būdus.

Audito metu nustatyta, kad dalis gyventojų įvairiais būdais vengia mokėti mokesčius nuo pajamų, gautų pardavus turtą. Apmokestinamąsias pajamas bandoma sumažinti formaliais turto dovanojimo sandoriais didinant parduodamo turto įsigijimo vertę, individualios veiklos turto pardavimo pajamas deklaruojant kaip asmeninio turto pardavimo pajamas bei kitais būdais. Apmokestinant gyventojus, gavusius turto pardavimo pajamų, mokesčių administratoriui neretai kyla problemų, kai nepriklausomi turto vertintojai nustato skirtingą to paties parduoto ar įsigyto nekilnojamojo turto vertę. Todėl Valstybės kontrolė pasiūlė tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius turto vertinimo procesą ir turto vertintojų atsakomybę.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad biudžetas negauna dalies pajamų mokesčio nuo gyventojų pajamų, gautų iš prekybos vertybiniais popieriais, azartinių lošimų. Pavyzdžiui, 2007 m. azartinius lošimus organizuojančios įstaigos gyventojams išmokėjo beveik 920 mln. Lt, o gyventojai deklaravo tik apie 1,5 mln. Lt šios rūšies pajamų.

Kasmet vis daugiau gyventojų naudojasi pajamų mokesčio lengvatomis, kurios praėjusiais metais biudžeto pajamas sumažino 356 mln. Lt, todėl Vyriausybei pasiūlyta dalies lengvatų atsisakyti ar jas apriboti.

Tai, kad gyventojų pajamų administravimą reikia tobulinti liudija toks faktas. Gyventojai 2003 m. pabaigoje pateiktose vienkartinėse turėto turto deklaracijose nurodė, kad ne bankuose laiko daugiau kaip 7 mlrd. Lt piniginių lėšų. Tačiau Lietuvos banko duomenimis tuo metu grynųjų pinigų apyvartoje, kredito įstaigų einamosiose sąskaitose ir privalomosiose atsargose buvo 500 mln. Lt mažiau. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinus dalį deklaracijų, jų autoriai deklaruotą ne bankuose laikomų piniginių lėšų sumą sumažino beveik trečdaliu. Todėl yra rizika, kad, siekiant įteisinti nelegalias pajamas, dalis deklaracijose nurodomų ne banke laikomų santaupų yra fiktyvios ir jomis ateityje bus grindžiami turto įsigijimai ir kitos išlaidos. Auditorių nuomone, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų apimtis nepakankama, vienkartinis turto deklaravimas nepasiekė nustatyto tikslo - suformuoti duomenų bazę apie gyventojų turėtą turtą. Mokesčių inspekcijai pasiūlyta artimiausiu metu skirti ypatingą dėmesį gyventojų vienkartinių deklaracijų duomenų teisingumui užtikrinti.

Be to, mokesčių inspekcijai pasiūlyta tobulinti mokestinių tyrimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus, nes dabar galiojančios taisyklės pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė (266 67 41).

Apibendrinta informacija 2008 m. rugsėjo 23 d. valstybinio audito ataskaita „Gyventojų pajamų apmokestinimas“ Nr. VA-P-60-16-16


Valstybės kontrolės Viešųjų ryšių tarnyba (266 67 24, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2008-10-31

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, mob. 8 608 92 636, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.