Į pradžią
 
Naujiena
2009-03-04   Valstybė turi geriau suderinti visuomenės ir žemės savininkų interesus
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams netenkina nei pačios visuomenės, nei žemės savininkų, – teigiama Valstybės kontrolės parengtoje audito ataskaitoje. Valstybiniai auditoriai ieškojo būdų, kaip sutrumpinti ir supaprastinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, padaryti šį procesą skaidresnį ir labiau priimtiną viešuosius projektus vykdančioms institucijoms, kartu apsaugant turto savininkų interesus. Lietuvoje visuomenės poreikiams jau paimta 218 žemės sklypų, kurių plotas daugiau kaip 65 ha. Ateityje statant elektros tiltus, tiesiant geležinkelį „Rail Baltica“ ir vykdant kitus projektus žemės paėmimas visuomenės poreikiams taps dar aktualesnis.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė pažymėjo, jog būtina aiškiai nustatyti, kaip apskaičiuojamas užmokestis už paimamą žemę ir kaip už ją kompensuojama kitu turtu. Tai leistų sparčiau įgyvendinti numatytus projektus, o turto savininkai nepatirtų nepagrįstų nuostolių. R. Budbergytė pabrėžė, kad būtina sutrumpinti žemės paėmimo procesą, kuris dabar užtrunka nuo trejų iki aštuonerių metų.

Nustatyta atvejų, kai visuomenės poreikiams reikalingi žemės sklypai buvo perleidžiami, įkeičiami, pertvarkomi jau pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės ir pietinio greitkelio zonoje sklypai privatiems asmenims buvo parduoti ir išnuomoti po to, kai buvo patvirtinti šių teritorijų detalieji planai. Tai apsunkino, prailgino ir pabrangino žemės paėmimą. Kita vertus, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės savininkai neribotam laikui praranda galimybę ją parduoti, dovanoti ar kitaip ja disponuoti, todėl jie gali patirti nuostolių.

Daug neaiškumų kelia nusavinamų žemių kompensavimo tvarka. Nustatyta, kad visuomenės poreikiams reikalingą žemę vertina ir jos paėmimu suinteresuotos institucijos, ir žemės savininko samdomi turto vertintojai. Nors jų vertinimai dažnai skiriasi net keletą kartų, tačiau teisės aktai neįpareigoja suinteresuotas institucijas kreiptis į teismus, kuriems suteikta teisė nustatyti galutinę kainą. Todėl yra rizika, kad lėšos žemei išpirkti gali būti naudojamos netaupiai.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nepakankamai reglamentuota tvarka, pagal kurią už paimamą žemę kompensuojama lygiaverčiu sklypu. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei nutiesti visuomenės poreikiams reikia paimti 46 žemės sklypus, o atlyginimui patvirtinta tik 16 lygiaverčių sklypų. Todėl neaišku, kokia eilės tvarka šie sklypai bus siūlomi paimamos žemės savininkams.
Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios padėtų efektyviau tenkinti viešąjį interesą paimant žemę visuomenės reikmėms, nustatyti aiškesnį žemės savininkų teisių gynybos mechanizmą, skaidriau ir taupiau naudoti šiems tikslams skiriamas valstybės lėšas.


Papildoma informacija: 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Gytis Andriulionis,(8 5) 266 6847.


Valstybinio audito ataskaita Žemė ir jos priklausinių įgijimas ir naudojimas visuomenės poreikiams


Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965 gkoncius@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2009-03-04

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.