Į pradžią
 
Naujiena
2009-06-01   Valstybės investicijos į keleivinę ir pramoninę laivybą upėmis gali neatsipirkti
Lietuva neišnaudoja viso turimo vidaus vandens kelių potencialo, - nustatė Valstybės kontrolė, įvertinusi vidaus vandens kelių ir infrastruktūros plėtrą šalyje. Auditas atskleidė, kad trūksta sisteminio požiūrio į šią transporto rūšį, valstybės institucijos vėluoja priimti strateginius sprendimus dėl ilgalaikių šios šakos vystymo krypčių. Todėl keleivinė ir pramoninė laivyba Lietuvos upėmis iš esmės nevyksta, o valstybės investicijos į vandens kelių upėmis išlaikymą neduoda lauktos grąžos. Vien 2005-2008 m. upių keliams panaudota beveik 76 mln. Lt. Šiuo metu 98 proc. visų vandens keliams tenkančių keleivių ir 85 proc. krovinių Lietuvoje pervežama iš Klaipėdos į Neringą Smiltynės perkėla.

Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, tai, kad tik mažiau nei 1 proc. krovinių pervežama vidaus vandenimis, rodo, kad valstybės investicijos į vidaus vandens kelių plėtrą vis dar neduoda laukto efekto. „Valstybei nesugebant nustatyti ilgalaikės plėtros prioritetų, kurie suteiktų aiškumo ir leistų pritraukti privačius investuotojus, paskatintų turizmo plėtrą ir naujų darbo vietų steigimą, kyla reali grėsmė, kad keleivinė ir pramoninė laivyba upėmis iš esmės nevyks, o valstybės investicijos - neatsipirks“, - tvirtina valstybės kontrolierė.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad lig šiol nėra parengta Vidaus vandens kelių vystymo strategija ir šalies vidaus vandenų transporto plėtros iki 2025 m. programa. Be šių ilgalaikius prioritetus turinčių nustatyti dokumentų nėra aišku, kokie upių keliai bus vystomi, koks bus jų gylis, kur bus statomos krovininių ir keleivinių laivų prieplaukos, degalinės ir kita infrastruktūra. Nesukūrus infrastruktūros neįmanoma visapusiškai integruoti upių kelių su kitomis transporto rūšimis ir įsijungti į Europos upių kelių sistemą. Privatus sektorius, negalėdamas prognozuoti keleivių ir krovinių srautų, neinvestuoja į laivyno ir infrastruktūros plėtrą, apsiribodamas tik pramogine laivyba.

Lietuvoje nesukurta ir vidaus vandens kelių finansavimo sistema, nenustatytos rinkliavos ar kiti atsiskaitymo už vidaus vandens kelių naudojimą būdai. Todėl daugiau nei 99 proc. vidaus vandens kelių plėtros ir priežiūros darbų finansuojama valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis.

Skatinant turizmą Nemunu 2007-2008 m. buvo įrengta ir savivaldybėms perduota naudoti 17 prieplaukų. Auditoriai nustatė, kad tik Druskininkų ir Klaipėdos miestų savivaldybės sugeba efektyviai naudoti šį joms valstybės patikėtą turtą. Tuo tarpu Alytaus miesto, Birštono, Pagėgių, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Šakių, Šilutės ir Varėnos rajonų savivaldybės nėra nustačiusios prieplaukų naudojimo tvarkos, nežino, kiek laivų jomis naudojasi ir negauna iš jų finansinės naudos. Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybei priklausančios 5 prieplaukos savivaldybei pajamų neduoda, nors joms įrengti panaudota 3,7 mln. Lt, o išlaikymas savivaldybei kasmet atsieina per 30 tūkst. Lt.

Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo patvirtinti strateginius dokumentus, apibrėžiančius vidaus vandens kelių vystymą ir ilgalaikę jų plėtrą, ir paskirti už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas. Vidaus vandens kelių direkcijai nurodyta užtikrinti efektyvesnį jai patikėto valstybės turto naudojimą.


Papildoma informacija: Mindaugas Milčiūnas, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas, (8 5) 266 6863

Valstybinio audito ataskaita Vidaus vandens kelių eksploatacijos ir priežiūros vertinimas


Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6792, (8 5) 266 6795, tkuciauskas@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2009-06-01

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.