Į pradžią
 
Naujiena
2009-06-08   Kur išsibarstė valstybės parama kultūrai
Kultūros vystymui skiriamos valstybės lėšos dažnai neatneša laukiamos naudos, - teigiama Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, ydingą kultūros finansavimo modelį reikia iš esmės keisti, nes jis neužtikrina skaidraus lėšų paskirstymo ir efektyvaus jų naudojimo. „Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei inicijuoti kultūros finansavimo sistemos pertvarką, Kultūros ministerijoje sustiprinant kultūros politikos formavimo funkciją, o kultūros projektų finansavimo funkciją perduoti centralizuotam kultūros rėmimo fondui, kurio administratoriumi neturėtų būti Kultūros ministerija“, - sako R. Budbergytė.

Valstybė ir savivaldybės kultūros projektų daliniam finansavimui 2008 metais skyrė beveik 100 mln. Lt. Didžiausią lėšų dalį - 78 mln. Lt paskirstė Kultūros ministerija, kuri parėmė daugiau kaip 3 tūkst. projektų. Valstybiniai auditoriai pažymėjo, kad iki šiol neparengta Lietuvos kultūros plėtros strategija, teisės aktuose nėra apibrėžti kultūros finansavimo bendrieji principai, o finansavimo tvarkos aprašai yra ydingi. Todėl lėšos planuojamos ir skirstomos iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Pavyzdžiui, daugiau kaip 1,5 mln. Lt buvo numatyta skirti laikino pastato statybai, kuriame tik vienerius metus turėtų veikti informacijos apie Europos kultūros sostinės renginius ir bilietų platinimo centras. Tuo tarpu dviem strategiškai svarbioms valstybinėms programoms - etninės ir regionų kultūros plėtrai - skirta 1,86 mln. Lt.

Audito metu nustatyta atvejų, kai Kultūros ministerija skyrė lėšų negavusi išsamaus projekto aprašymo, nežinodama bendros projekto vertės, galimų kitų projekto dalyvių ir jų finansinio ar kitokio indėlio. Kai kuriais atvejais lėšų skiriama iš viso nepateikus jokio projekto. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ministerija skiria lėšų projektams, kurių vertė, lyginant su pradine projekto sąmata, padidėja kelis kartus. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ dainininkės Björk ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertui organizuoti prašė 385 tūkst. Lt, vėliau suma išaugo iki 800 tūkst. Lt, nors iš projekto sąmatos buvo išbrauktos orkestro paslaugos. Vieniems projektams nepagrįstai skiriama gerokai didesnė, nei numatyta pradinė, lėšų suma, o kitiems skiriama tik dalis prašomų lėšų, nenurodant tokio sprendimo priežasčių.

Auditorių nuomone, nepakankama yra kultūrai skiriamų lėšų panaudojimo kontrolė. Projektų įgyvendintojų ataskaitos dažnai buvo pateikiamos pavėluotai, su trūkumais arba iš viso nepateikiamos, jų nevertina ekspertų komisijos. Pažymėtina, kad ministerija finansavo ir komercinio pobūdžio projektus ,,Björk koncertas Vilniuje“, ,,Be2gether“, ,,1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“, kurie vykdomi siekiant gauti pelno. Ministerija nekontroliuoja, kokią naudą gauna jų vykdytojai. Be to, nei Lietuvos kultūros ir meno taryba, nei ekspertų komisijos ir tarybos neteikė informacijos visuomenei apie savo veiklą.

Audito metu nustatyta, kad Kultūros ministerija ir jos įsteigtos viešosios įstaigos organizuoja iš dalies finansuojamų projektų konkursus tam pačiam tikslui siekti. Taip sudaromos galimybės projektų vykdytojams dėl dalinio projektų finansavimo kreiptis į kelis subjektus ir tiems patiems kultūros projektams gauti finansavimą iš kelių šaltinių. Tokį dvigubą finansavimą gavo Oskaro Koršunovo teatras, kino kūrėjai „Donelos studija“ ir „Studija 2“, Lietuvos šokio informacijos centras. Auditoriai pabrėžė, kad valstybės paramą skirstančios viešosios įstaigos dubliuoja ministerijos veiklą ir yra nepakankamai kontroliuojamos.

Auditoriai taip pat padarė išvadą, kad valstybės biudžeto lėšos Lietuvos kultūros ir meno tarybos darbui apmokėti panaudojamos nerezultatyviai, nes ji nevykdo visų jai priskirtų funkcijų.

Valstybės kontrolė rekomendavo įgyvendinti daugelyje šalių pasiteisinusį „rankos atstumu“ vadinamą kultūros rėmimo principą. „Rankos atstumo“ principas - tai sistema, kai valstybė finansuoja atskirų kultūros sričių plėtrą, nesikišdama į plėtros turinį, patikėdama jį tos srities ekspertams. Kultūros politikoje tai reiškia, kad siekiant saviraiškos laisvės mene ir kultūroje, lėšos jiems skirstomos be jokio politikų kišimosi.


Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė, 8 5) 266 6756.

Valstybinio audito ataskaita Kultūros politikos įgyvendinimas dalinai finansuojant programas ir projektus.


Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2009-06-08

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.