Į pradžią
 
Naujiena
2009-06-15   Kodėl klaidžiojame valdžios koridoriuose
„Viešasis administravimas Lietuvoje iki šiol nesubalansuotas, ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių funkcijos nėra tiksliai paskirstytos, jos nesuderintos arba dubliuoja viena kitą“, – teigia Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę viešojo administravimo veiklos auditą. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė teigia, kad nesibaigianti viešojo administravimo sistemos reforma vyksta nesistemingai, ir pažymi, kad daugiausia diskusijų kyla dėl apskričių valdymo reformos. Pasak jos, Vyriausybės parengtas apskričių funkcijų perskirstymo modelis sudarys galimybę baigti apskričių reformą ir patobulinti viešojo administravimo sistemą. Tačiau prieš naikinant apskričių viršininkų administracijas, būtina racionaliai perskirstyti jų vykdomas funkcijas, siekiant kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius.

Apskrities valdymo įstatyme apskrities viršininko kompetencijai priskiriamos 46 funkcijos, dar daugiau numatyta kituose teisės aktuose. Auditorių analizė rodo, kad daugelį jų vykdo ir kitos Vyriausybės institucijos ir savivaldybės, dalies funkcijų apskričių viršininkai nevykdo, o kai kurios jų apskritai neturėtų būti vykdomos apskrityse. Tai patvirtina audito ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai.

Apskričių viršininkų administracijos pagal savo kompetenciją atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiūrą, tačiau panašią priežiūrą vykdo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – atrankos būdu tikrina statybos dalyvių veiklą. Valstybinių auditorių nuomone, toks priežiūros funkcijų vykdymo paskirstymas yra neracionalus.

Valstybiniai auditoriai kritiškai įvertino ir kitą apskričių viršininkų administracijų funkciją. Teisės aktuose numatyta, kad apskričių viršininkų administracijos turi mokyti visuomenę sveikos gyvensenos, teikti Vyriausybei ir Sveikatos ministerijai su savivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojų sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo. Tokį pat darbą dirba ir kitos valstybės institucijos ir savivaldybės.

Audito metu nustatyta, kad įstaigų steigimo funkcijas vykdo kelių valdymo lygių viešojo administravimo subjektai. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje veikia gimnazijos, bet vienas jų įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija, kitas – Vilniaus apskrities viršininkas, o trečias – Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Auditorių nuomone, steigimo funkcijas paskirstant tarp kelių lygių, atsiranda rizika funkcijas dubliuoti, nesistemingai kurti ir plėsti įstaigų tinklą. Tai gali turėti neigiamos įtakos ekonomiškam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui.

Valstybės kontrolės nuomone, įgyvendinant valdymo reformas reikia stiprinti Vidaus reikalų ministerijos vaidmenį. Šiuo metu jai priskirtos funkcijos neužtikrina, kad valdymo reformų įgyvendinimas būtų koordinuojamas visapusiškai ir kompleksiškai. Nėra institucijos, kuri stebėtų ir koordinuotų visų viešojo administravimo subjektų veiksmus, todėl yra rizika, kad valdymo reformos ir ateityje nebus įgyvendinamos pakankamai rezultatyviai.


Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė (8 5) 266 6736.

Valstybinio audito ataskaita Viešojo administravimo subjektų vykdomų funkcijų pasiskirstymas


Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2009-06-15

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.