Į pradžią
 
Naujiena
2009-08-18   Kuršių nerijoje tvarkytojų daug, o tvarkos stinga
Kuršių nerijoje susikaupusios problemos kelia pagrįstą susirūpinimą šio unikalaus gamtos objekto likimu, – teigia Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę kaip pusiasalio teritorija naudojama valstybės ir visuomenės reikmėms. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, svarbiausia problema – pernelyg sudėtinga teritorijų planavimo sistema. Ji lemia nesubalansuotą teritorijos urbanizavimą ir nelegalias statybas. Todėl Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei tobulinti teritorijų planavimo sistemą ir pateikti Seimui naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektą.

“Kuršių nerijos administravime dalyvaujančios šešios valstybės institucijos neturi bendros nuomonės dėl teritorijos naudojimo galimybių ir jos planavimo, naudojimo režimo nustatymo ir ūkinės veiklos plėtojimo. Tai kelia prieštaravimus ir provokuoja konfliktus tarp viešuosius ir privačius interesus atstovaujančių asmenų. Būtina spręsti šių institucijų funkcijų padalinimo problemas“, – teigia R.Budbergytė. Pagal šiuo metu galiojančią teritorijų planavimo tvarką Kuršių nerijos sausumos teritorijai turėtų būti taikomi trys bendrieji planai, daug įvairių specialiųjų planavimo dokumentų bei detaliojo planavimo dokumentai. Dalis iš jų dar nėra parengti. Auditoriai pažymi, kad planų išskaidymas kelia daug derinimo ir tvirtinimo problemų, todėl teritorijų planavimas tampa dar sudėtingesnis ir ilgai tęsiasi. Auditorių nuomone, galėtų būti rengiamas vienas Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentas – bendrasis planas, kuris pakeistų galiojančius specialiuosius ir bendruosius planus. Tai supaprastintų teritorijos planavimo procesą, reikėtų mažiau žmogiškųjų, laiko ir finansinių išteklių. Atsižvelgiant į Kuršių nerijos svarbą, tokį planavimo dokumentą galėtų tvirtinti Vyriausybė.

Susipažinę su Aplinkos ministerijos parengtu naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektu valstybiniai auditoriai teigia, kad šios koncepcijos pagrindu parengto įstatymo įgyvendinimas padėtų išspręsti audito metu nustatytas teritorijų planavimo problemas.

Be to, audito ataskaitoje nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuriai pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, neužtikrino Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane nustatyto žemės naudojimo režimo. Administracija nepagrįstai priimdavo sprendimus, netinkamai tvarkė dokumentus, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, daugiau negu pusę teritorijų planavimo dokumentų patikrinimų atliko pavėluotai. Todėl teismuose nagrinėjant bylas dėl nelegalių statybų keliami reikalavimai tokius pastatus nugriauti ar perstatyti. Auditorių nuomone, yra rizika, kad privačių asmenų patirtas išlaidas dėl neteisėtų valstybės institucijų sprendimų reikės kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant iš esmės pagerinti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūros vykdymo kokybę ir atsižvelgiant į tai, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos, auditorių nuomone, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos vykdymą būtų tikslinga perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Analizuodami prieštaringus siekius Kuršių nerijoje plėtoti rekreacijos bei turizmo paslaugas, o kartu apsaugoti unikalią gamtą bei kultūros objektus, auditoriai pažymėjo, kad lankytojų ir transporto srautai neretai viršija nustatytus maksimalius dydžius, jie nėra pakankamai valdomi, tam nėra suplanuota atitinkamų priemonių. Auditorių nuomone, parengus tikslinę programą ir nustačius visoms šalims priimtinas reguliavimo priemones, būtų sudarytos sąlygos Kuršių nerijos teritoriją naudoti turizmui, tenkinti visuomenės poreikį lankytis šioje teritorijoje ir išvengti neigiamų padarinių.

Nors šiuo metu Kuršių nerijoje esančias kultūros paveldo vertybes, dubliuodamos viena kitos funkcijas, saugo net trys institucijos – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracija –, tačiau jų būklė blogėja. Auditorių nuomone, kultūros paveldo apsaugą reikėtų pavesti vienai institucijai ir aiškiai apibrėžti jos kompetenciją ir atsakomybę.

Įvertinę Baltijos jūros krantų priežiūrą Kuršių nerijoje, auditoriai nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neužtikrina, kad tvarkymo darbai būtų vykdomi tinkamu laiku ir sistemingai, todėl yra rizika, kad krantų būklė ims blogėti. Toks pat pavojus gali kilti ir Kuršių marių krantams, nes juos tvarkanti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija darbus atlieka neplaningai, nėra parengusi tvarkymo programos. Auditorių nuomone, jūros ir marių krantų nuolatinę priežiūrą perdavus vykdyti vienam subjektui ir suplanavus darbus, Kuršių nerijos krantai būtų geriau prižiūrimi.


Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktorė Giedrė Švedienė (8 5) 266 6779.

Valstybinio audito ataskaita Baltijos pajūrio teritorijos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms


Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius ((8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt)

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2009-08-18

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.