Į pradžią
 
Naujiena
2010-10-12   Valstybės kontrolė įvertino 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo ir skolos valdymo ataskaitas
Šiandien valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė Seimui pateikė Išvadą dėl 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir Išvadą dėl 2009 m. valstybės skolos bei suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitų.

Apibendrindama 2009 m. finansinių (teisėtumo) auditų rezultatus, valstybės kontrolierė pažymėjo pažangą, lyginant su 2008 metais. Institucijoms ir įstaigoms, kurios valdė beveik ketvirtadalį audituotų asignavimų, valstybiniai auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų ir pareiškė besąlygines nuomones. Atliekant finansinius auditus už praėjusius metus, ypatingas dėmesys buvo skiriamas sisteminėms tyrimų sritims„ specialiųjų programų pajamų, asignavimų naudojimo darbo užmokesčiui ir valstybės kapitalo investicijų vertinimui ekonomiškumo požiūriu. Daugiausia pažeidimų nustatyta įgyvendinant valstybės investicijų projektus. Ne visais atvejais auditoriai galėjo įsitikinti, ar valstybės biudžeto lėšos, skirtos investicijų projektams, buvo naudojamos racionaliausiu būdu, o tam tikrais atvejais nustatė neekonomiško lėšų panaudojimo pavyzdžių.

Atlikus Ataskaitų rinkinio atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimą nustatyta, kad jame nepateikta privaloma informacija apie studijų krepšeliui skirtus ir panaudotus asignavimus, valstybės piniginių lėšų likučius valstybės iždo sąskaitose komerciniuose bankuose ir valstybės investicijas, finansuotas Privatizavimo fondo lėšomis, neatskleisti kiti svarbūs duomenys. Valstybės biudžeto vykdymo, Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo) fondų ataskaitose ir Aiškinamajame rašte kai kurie duomenys netikslūs arba klaidingi.

Ataskaitų rinkinio audito metu nustatyti Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų naudojimo, Valstybės rezervo lėšų laikymo, Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo teisėtumo pažeidimai.

Atsižvelgiant į išvardintus trūkumus, Vyriausybei pasiūlyta tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius Privatizavimo fondo lėšų naudojimą, pajamų už realizuotą valstybės ir savivaldybių ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą įskaitymą į valstybės biudžetą, asignavimų valdytojų programų sąmatų keitimą. Finansų ministerijai siūloma sukurti papildomas kontrolės priemones, atskleisti duomenis Ataskaitų rinkinyje, sukurti specialiųjų programų pajamų ir sugrįžusių lėšų apskaitos tvarkas.

Išvadoje dėl valstybės skolos, atkreiptas dėmesys į naudotus skolinimosi būdus, skolos valdymą bei duomenų teikimą.

2009 m. dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos, kritusių skolinimosi reitingų buvo sudėtinga pasiskolinti. Norint sureguliuoti piniginius srautus teko priimti netipinius sprendimus. Manome, kad Vyriausybė kvalifikuotai šią situaciją suvaldė. Tačiau dirbant tokiomis sąlygomis liko tobulintinų vietų skolos valdyme.

Vyriausybė 2009 m. leido vertybinius popierius vidaus rinkoje neviešu būdu. Tai sudarė daugiau apie 56 proc. skolinimosi vidaus rinkoje. Pažymėtina, kad toks skolinimosi būdas nebuvo reglamentuotas. Lėšos, gautos iš 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisijos, buvo laikomos einamojoje sąskaitoje. Pagal Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles šios lėšos turėjo būti investuojamos nedelsiant. Valstybiniai auditoriai taip pat nurodė, kad skolos ataskaitos aiškinamajame rašte kai kuriais atvejais pateikiami ne visi ir nepakankamai tikslūs duomenys apie valstybės skolą ir pasiskolintų pinigų srautus.

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei ir Finansų ministerijai visą eilę siūlymų, kuriuos įgyvendinus valstybės skola būtų valdoma geriau. Siekiant, kad Vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategija realiai padėtų kurti ir vykdyti efektyvią valstybės skolos valdymo politiką, ir atsižvelgiant į tarptautinę patirtį, pasiūlyta patobulinti minėtą strategiją, valstybės piniginių išteklių valdymą. Siūloma kontroliuoti viešųjų įstaigų, priskiriamų valdžios sektoriaus subjektams, prisiimtus skolinius įsipareigojimus tam, kad būtų užtikrintas Mastrichto kriterijaus laikymasis. Tuo tikslu reikėtų pakoreguoti teisinę bazę, kad centrinei ir vietos valdžiai priskirtini subjektai galėtų prisiimti skolinius įsipareigojimus tik pritarus institucijai, atsakingai už skolinimąsi ir skolos valdymą. Be to, būtina reglamentuoti Vertybinių popierių išleidimą vidaus rinkoje neviešu būdu. Vyriausybei pasiūlyta atkreipti dėmesį į siūlymą visas išlaidas, kurios savo esme atitinka valstybės biudžeto asignavimus, finansuoti ne iš skolintų lėšų, o numatant asignavimus biudžete„ tai aktualu planuojant ir naująjį biudžetą.


Papildoma informacija: Audito plėtros departamento Valstybės ataskaitų skyriaus vedėja Danguolė Krištopavičienė (8 5) 266 6759.

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir
Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitų


Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir vidinės komunikacijos skyrius, (8 5) 266 6724, 8 686 25965, gkoncius@vkontrole.lt

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2011-02-23

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.