Į pradžią
 
Naujiena
2011-11-30   Viešųjų pirkimų sistemoje daug interesų, mažai atsakomybės

Valstybės kontrolė atliko išankstinį tyrimą, kurio metu vertino kaip veikia viešųjų pirkimų sistema. „Nustatyta nemažai problemų, kurios trukdo racionaliai naudoti valstybės  lėšas, užtikrinti skaidrią konkurenciją, mažina visuomenės ir verslo pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistema, - sako Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė. – Kai kurie probleminiai viešųjų pirkimų sistemos aspektai jau pradėti koreguoti taisant teisės aktus ar įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų nuostatas, tačiau yra ir tokių šios sistemos probleminių sričių, kurias norint padaryti veiksmingesnes, būtina jas giliau išanalizuoti, įvertinti ir tik tuomet pasiūlyti sprendimo būdus“.

Trūkumai, neleidžiantys efektyviai funkcionuoti visai viešųjų pirkimų sistemai, pasireiškia  supaprastintuose pirkimuose, kurie 2010 m. sudarė 46 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 85 proc. visų viešųjų pirkimų skaičiaus. Kadangi supaprastinti pirkimai sudaro didelę dalį visų viešųjų pirkimų, šiuo metu Valstybės kontrolė pradėjo supaprastintų pirkimų vykdymo auditą.

Vieni neskaidriausių ir labiausiai ribojančių konkurenciją, keliančių neracionalų lėšų panaudojimo ir korupcijos riziką viešųjų pirkimų būdų – neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai. Kaip taikomi šie pirkimo būdai, valstybiniai auditoriai jau stebėjo šiais metais atlikdami auditus viešajame sektoriuje. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos neskelbiamas derybas, piktnaudžiauja, nes deryboms pakviečia tik vieną tiekėją arba nurodo nenumatytas aplinkybes ir perka skubos tvarka. Nors nuo 2012 m. neskelbiamos derybos ir vidaus sandoriai bus galimi tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, numatyta ir išimčių. Ar tos išimtys netaps spragomis piktnaudžiavimui, bus galima pasakyti ateityje, atlikus tokių pirkimų analizę.

Viena iš silpnesnių viešųjų pirkimų sistemos grandžių išlieka prevencinė kontrolė. Daugeliu atvejų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų atsiranda, nes perkančiosios organizacijos vidaus kontrolės sistema nesukurta arba ji netinkamai veikia.

Atlikus centralizuotų viešųjų pirkimų analizę nustatyta, kad regioniniu lygiu viešieji pirkimai nėra centralizuoti, dinaminė pirkimų sistema neišvystyta, per mažas siūlomų prekių ir paslaugų pasirinkimas, negarantuotas kokybės ir mažiausios kainos santykis. Be to, ne visoms perkančiajai organizacijai privalu naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis. Šioms problemoms spręsti būtina atlikti centralizuotų pirkimų auditą, kuris įtrauktas į 2012 m. valstybinio audito programos projektą.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad valstybiniai ir kiti fondai tik nedidelę dalį prekių ir paslaugų įsigyja vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu. Pavyzdžiui, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sveikatos priežiūrai kasmet skiriama per 4 mlrd. Lt. Valstybinė ligonių kasa, administruojanti PSDF, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus tik apie 3,3 proc. lėšų išleidžia vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu. Kitos prekės ir paslaugos (protezai, sveikatos priežiūra, ortopedijos techninės priemonės, stomatologija) finansuojamos pagal nustatytus įkainius.

Valstybiniai auditoriai siūlo stebėti šioje srityje daromus pakeitimus ir ateityje atlikti PSDF viešųjų pirkimų auditą. Išanalizavus užsienio praktiką šioje srityje, Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuluotą praktiką, bus galima įvertinti, ar PSDF privalo visus pirkimus (ar tik kažkurią dalį) atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Valstybės kontrolė konstatavo ir kitas viešųjų pirkimų sistemos problemas, kurios jau pradėtos spręsti. Nuo š. m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios turėtų užkirsti kelią nepagrįstiems skundams dėl viešųjų pirkimų procedūrų bei sutrumpinti teisminių ginčų nagrinėjimo trukmę. Jau įregistruoti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriais siekiama įtvirtinti didesnę viešųjų pirkimų dalyvių atsakomybę, o valstybės pareigūnams, padariusiems didelę žalą valstybei, taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, tel.: 8(5) 266 6760, zita.valatkiene@vkontrole.lt

Išankstinio tyrimo ataskaita: Viešųjų pirkimų sistemos apžvalga


Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 266 6792, 8 611 52051, violeta.kiburyte@vkontrole.lt

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2011-12-09

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.