Į pradžią
 
Naujiena
2019-04-18   Valstybės kontrolė paskelbė praėjusių metų veiklos ataskaitą

Valstybės kontrolė, vykdanti aukščiausiosios audito, ES investicijų audito ir fiskalinės institucijos funkcijas, paskelbė 2018 metų veiklos ataskaitą. Joje įvardijami svarbiausi praėjusių metų institucijos atlikti darbai ir pasiekti veiklos rezultatai.

2018 m. institucija didžiausią dėmesį skyrė penkioms prioritetinėms veiklos sritims: biudžeto valdysenai, švietimui, viešajam valdymui, valstybinės žemės valdymui ir informacinės visuomenės plėtrai. Valstybės kontrolės auditoriai atliko 12 veiklos ir 9 finansinius (teisėtumo) auditus, Europos Sąjungos (ES) investicijų auditą, buvo pateikti šeši fiskalinės institucijos parengti vertinimai.

Aukščiausiosios audito institucijos atlikti auditai atskleidė, kad Lietuvos teisėkūra veikia neefektyviai, verslo priežiūros sistemai būtinas reguliarus rizikų vertinimas, o viešųjų pirkimų sistemos teisinis reglamentavimas ne visada sudaro sąlygas viešiesiems pirkimams efektyviai funkcionuoti. Auditų rezultatai rodo, kad šalyje ikimokyklinis ugdymas prieinamas ne visiems, o svarbiausiomis sveikatos priežiūros problemomis išlieka nenuoseklus šios srities finansavimas ir organizavimas.

„Valstybiniai auditai atskleidžia priežastis ir teikia siūlymus sisteminėms viešojo valdymo problemoms spręsti, tačiau reikšmingas pokytis neįvyks, jei rekomendacijų įgyvendinimui nebus skiriamas pakankamas dėmesys. Nuo praėjusių metų veiklos efektyvumą siejame su tuo, kiek pokyčių įvyksta laiku, kiek audituojamų subjektų rekomendacijas įgyvendina sutartu terminu. Pernai suplanuotu laiku buvo įgyvendinta ketvirtadalis rekomendacijų“, – sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Pernai ES investicijų audito institucija pateikė išvadą, kad ES investicijų valdymo ir kontrolės sistema 2016–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu veikė, ją reikia tik šiek tiek patobulinti. Europos Komisijai deklaruotose išlaidose likutinės klaidos lygis neviršijo taikytinos 2 proc. reikšmingumo ribos.

2018 m. fiskalinė institucija pateikė ne tik privalomas ataskaitas, bet ir pagrindinių mokesčių planų paklaidų ir Stabilumo 2018 m. programos vertinimus, ekonomikos temperatūros diagramą ir fiskalinių rizikų švieslentę.

Vienas pagrindinių signalų – biudžetas

Pernai aukščiausioji audito institucija Seime pristatė išvadas dėl 2017 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir šešių fondų (Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo (SODRA) ir kitų išteklių fondų) biudžetų ataskaitų rinkinių ir jų vykdymo. Kartu su šiomis išvadomis pirmą kartą buvo pristatytas šalies biudžeto valdysenos brandos vertinimas. Jo rezultatai atskleidė, kad dar nesame perkopę taisyklėmis grįstos klasikinės valdysenos: turime sunkumų nuo politikos formavimo ir veiklos prioritetų nustatymo iki atsiskaitymo už rezultatus ir šios informacijos panaudojimo, formuojant ateinančių laikotarpių biudžetus. Biudžeto tema, kaip vienas iš pagrindinių signalų, buvo analizuojama ir Valstybės kontrolės organizuotoje tarptautinėje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals 2018“.

Taupomos lėšos

Valstybės kontrolė ir toliau siekia, kad darbuotojų skaičius būtų optimalus, todėl buvo pertvarkyta institucijos struktūra, mažinant vadovų ir padalinių skaičių. Nuo 2015 m. 15 proc. sumažėjo didžiausias leistinas Valstybės kontrolės darbuotojų pareigybių skaičius. Šiais metais pritarta valstybės kontrolieriaus teikimui sumažinti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių skaičių dar 5 proc.

„Stengiamės būti pavyzdžiu viešajame sektoriuje. Kurdami patrauklią aplinką žmonėms, kurių darbas reikalauja didelės atsakomybės, pirmiausia siekiame optimalaus darbuotojų skaičiaus, daugiau dėmesio ir lėšų skirdami jų profesinės kvalifikacijos kėlimui ir organizacinei kultūrai. Viešojo sektoriaus institucijos turi konkuruoti ne darbuotojų, o jų kompetencijų skaičiumi. Tikiuosi, kad pakeitus Valstybės kontrolės įstatymą, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime, ateityje institucija taps kompetencijų centru“, – sako A. Dulkys.

Per praėjusius metus Valstybės kontrolės nekilnojamojo turto išlaikymui skiriamą sumą institucija sumažino 6 proc., transporto išlaidas – 43 proc. Nuo 2015 m. šios išlaidos sumažėjo atitinkamai 18 proc. ir 69 proc. Administracinių patalpų plotas pernai, palyginti su 2017 m., sumažėjo 8 proc. Šiuo metu vienam darbuotojui tenkantis kabinetinis plotas yra 9 kv. m. Pernai institucija panaudojo apie 518 tūkst. eurų mažiau valstybės biudžeto lėšų, nei buvo planuota.
Šių metų sausio 16 d. aukščiausioji audito institucija minėjo savo įsteigimo šimtmetį, todėl ši veiklos ataskaita yra papildyta archyviniais dokumentais ir nuotraukomis iš institucijos istorijos.


Valstybės kontrolės 2018 metų veiklos ataskaita
        
        
Komentarams:
Živilė Kindurytė
Audito plėtros departamento Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėja
tel. (8 5) 266 6896, el. p. zivile.kinduryte@vkontrole.lt

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2019-08-05

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.