Į pradžią
 
Naujiena
2019-07-16   Daugiau nei pusė vartotojų nežino, kur kreiptis, kad apgintų savo teises

Kiekvienas fizinis asmuo – vartotojas, nes savo poreikiams patenkinti perka prekių ir paslaugų. Tam, kad jos labiausiai atitiktų vartotojų poreikius, turi tinkamai veikti tiek verslo priežiūros sistema, kuria siekiama užtikrinti prekių ir paslaugų kokybę, tiek vartotojų teisių apsauga, kuri gina nuo nesąžiningos ar klaidinančios paslaugų teikėjų ir pardavėjų veiklos. Verslo priežiūros efektyvumą aukščiausioji audito institucija vertino praėjusiais metais, o šiemet atliktas auditas „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“. Jo rezultatai rodo, kad trečdalis vartotojų susiduria su klaidinančia reklama, kas dešimtas – su kita nesąžininga komercine veikla, o daugiau nei pusė nežino, kur kreiptis, kad apgintų savo teises.

„Tai, kad Lietuvoje veikianti vartotojų teisių apsaugos sistema turi trūkumų, patvirtina ir vartotojų sąlygų indeksas, pagal kurį Lietuva užima 24-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių. Audito metu nagrinėjome, kokios priežastys tai lemia ir kokios priemonės padėtų užtikrinti aukšto lygio vartotojų teisių apsaugą“, – sako Jurgita Grebenkovienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė.

Pirma, daugiau nei pusė vartotojų nežino savo teisių, jų įgyvendinimo ir gynimo tvarkos, nors per metus įvykdoma per 9 tūkst. švietimo priemonių. Tokia situacija susidarė, nes švietimo priemonės parenkamos nežinant, kokioms vartotojų grupėms ir kokių žinių trūksta. Per pastaruosius trejus metus vartotojų, nežinančių, kur kreiptis, kad apgintų savo pažeistas teises, padaugėjo penkis kartus.

Antra, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nutarimai, kuriais pardavėjai ir paslaugų teikėjai įpareigojami pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti sutarčių sąlygų, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis, yra rekomendacinio pobūdžio. Kai jie neįvykdomi, vartotojų teisių pažeidimų pašalinimas vidutiniškai pailgėja apie 14 mėnesių, kol vartotojų teisių gynimo klausimo neišsprendžia teismas. 2017 m., palyginti su 2015 m., neįvykdytų nutarimų padaugėjo tris kartus.

Trečia, dabartinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistema nepadeda vartotojams greičiau ir paprasčiau išspręsti ginčų. Lietuva yra pasirinkusi ilgiausią Europos Sąjungos narėms leistiną ginčų nagrinėjimo terminą – 90 dienų, tačiau net ir per jį VVTAT išnagrinėjo tik apie pusę (56 proc.) ginčų. Pasak auditorių, kai kurių ginčų nagrinėjimas truko ilgiau nei metus.

Kaip teigia auditoriai, sumažinti ginčų skaičių ir VVTAT krūvį leistų atlygintinas ginčų nagrinėjimas pardavėjams ir paslaugų teikėjams, pažeidusiems vartotojų teises. Tai būtų vienas iš būdų, leidžiančių patobulinti jų nagrinėjimo sistemą. Auditorių skaičiavimais, jeigu įstatyme būtų numatyta galimybė iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų išieškoti ginčų nagrinėjimo sąnaudas tais atvejais, kai buvo pripažinta, kad jie pažeidė vartotojų teises, per 2016–2018 m. galėjo būti sutaupyta apie 700 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Laukiamas įgyvendintų šio audito rekomendacijų poveikis – efektyviau veikianti vartotojų teisių apsaugos sistema, kuri sudarys palankesnes sąlygas apsaugoti vartotojų teises ir padės jiems greičiau ir paprasčiau išspręsti ginčus su pardavėjais ir paslaugų teikėjais.


Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga

                
Komentarams:
Jurgita Grebenkovienė
Valdymo audito departamento direktorė,
tel. (8 5) 266 6879, el. p. jurgita.grebenkoviene@vkontrole.lt

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2019-09-11

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.