Į pradžią
 
Naujiena
2020-11-17   Valstybės kontrolė: efektyvesnis nekilnojamojo turto valdymas savivaldybėse užtikrintų didesnę naudą visuomenei

Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvos savivaldybėse ne visada valdomas efektyviai, kryptingai ir kompleksiškai, todėl neužtikrinama maksimali nauda visuomenei, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – parengta ataskaita, kurioje pateikti apibendrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio NT valdymo auditų rezultatai.

Valstybės kontrolė kartu su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis (SKAT) vykdė bendrą  savivaldybių valdomo NT auditą. Prie šio projekto prisijungė ir jį atliko 55 (iš 60) SKAT. Aukščiausioji audito institucija apibendrino SKAT atliktų auditų (https://bit.ly/38rcyv4) rezultatus ir parengė ataskaitą, kurios tikslas – pateikti apibendrintą informaciją, kiek ir kokio NT nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ir kaip efektyviai jis yra valdomas. Auditų rezultatų apibendrinimo ataskaita parengta remiantis 48 (iš 55) SKAT atliktų veiklos auditų ataskaitomis, kurios buvo viešai paskelbtos ir pateiktos AAI iki 2020-10-13.

„Esame dėkingi savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms, itin reikšmingai prisidėjusioms prie šio bendro projekto. SKAT ne tik vertino būklę savivaldybėse ir taip prisidėjo prie pokyčių ir konkrečių rezultatų kiekvienoje jų, bet kartu ir mums tai sudarė galimybę surasti bendras pokyčių reikalaujančias turto valdymo sritis, pateikti apibendrintą apžvalgą ir nustatyti bendras tobulinimo kryptis, kurios padės siekti efektyvesnio ir kokybiškesnio savivaldybių nekilnojamojo turto valdymo“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.  

2017–2019 m. I pusm. 55 savivaldybės nuosavybės teise valdė 46,1 tūkst. NT objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas sudarė 12,1 mln. kv. m, o balansinė vertė siekė 2,2 mlrd. Eur.

Kaip rodo šios ataskaitos duomenys, auditų metu buvo nustatyta trūkumų, susijusių su savivaldybių NT valdymu. Pavyzdžiui, savivaldybės neturi tikslių duomenų, kiek turto jos yra perdavusios valdyti patikėjimo teise, savivaldybių NT panaudos gavėjai naudojasi turtu, nors panaudos sutartys buvo pasibaigusios, nuomininkai buvo įsiskolinę beveik 1 mln. EUR. Nustatyti trūkumai rodo efektyvių NT valdymo sprendimų stoką savivaldybėse.

„Šis bendras auditas atskleidė kai kurių savivaldybių turimo NT valdymo skirtumus: vienos jų (Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto savivaldybės) turi NT valdymo strategiją ir šio audito metu nebuvo nustatyta reikšmingų turto valdymo trukumų, o kitos neturi NT valdymo sistemos ir nedisponuoja išsamia informacija apie turimą turtą ir jo valdymą. Kiekviena savivaldybė turėtų ištaisyti savivaldybių kontrolierių atlikto NT valdymo audito ataskaitose nurodytus trūkumus ir įgyvendinti jų pateiktas rekomendacijas, o, siekdama efektyvaus turto valdymo, pasinaudoti ir Valstybės kontrolės auditorių apibendrintuose audito rezultatuose atskleista pažangia patirtimi“, – teigia Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius.

58 proc. savivaldybių nuosavybės teise valdomo NT sudaro gyvenamosios paskirties patalpos ir pastatai, priskiriami savivaldybių būsto ir socialinio būsto fondui ir nuomojami socialiai pažeidžiamiems asmenims (šeimoms) ir kitiems savivaldybėje gyvenantiems asmenims, turintiems teisę į savivaldybės paramą būstui. Socialinio būsto poreikis savivaldybėse išlieka didelis – audituojamuoju laikotarpiu laukiančiųjų asmenų (šeimų) skaičius sumažėjo tik 1,8 proc. (2017 m. socialinio būsto laukė 9,9 tūkst. asmenų (šeimų), o 2019 m. I pusm. – 9,7 tūkst.). Aprūpinimo būstu problemos gali būti sprendžiamos didinant savivaldybės būsto fondo valdymo efektyvumą – nustatyta, kad ne visada savivaldybės turi tikslią ir faktinę situaciją atitinkančią informaciją apie tai, kiek ir kokių gyvenamosios paskirties būstų jos turi. Dėl nepakankamos išnuomoto socialinio būsto naudojimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės kyla rizika, kad savivaldybės ir socialiniai būstai bus naudojami netinkamai.

Taip pat nustatyta atvejų, kai apie savo valdomą NT savivaldybės neturėjo tikslios informacijos, nebuvo priėmusios sprendimų, ką daryti su nenaudojamu turtu, ar buvo delsiama priimti sprendimus dėl savininko neturinčio NT, o turtui eksploatuoti naudojamos valstybinės žemės sklypai buvo nesuformuoti. Tokie atvejai lemia, kad valdant NT savivaldybėse ne visada užtikrinama maksimali nauda visuomenei.

Parengta ataskaita yra susisteminta informacija visuomenei ir įvairioms sprendimus priimančioms institucijoms apie savivaldybių nuosavybės teise valdomą turtą. Ataskaitoje apibendrinti analitiniai duomenys sudaro sąlygas savivaldybėms ir Lietuvos savivaldybių asociacijai susipažinti su bendra turto valdymo situacija savivaldybėse. Tai gali paskatinti gerosios nekilnojamojo turto valdymo praktikos taikymą ir pagrįstų nekilnojamojo turto valdymo sprendimų priėmimą.


Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų rezultatų apibendrinimo ataskaita „Savivaldybių nekilnojamojo turto valdymas“


Daugiau informacijos:
Alma Bulkevičienė
Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. (8 5) 266 6831, el. p. alma.bulkeviciene@vkontrole.lt
 

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2020-11-25

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.