Į pradžią
 
Naujiena
2020-12-15   Būtina užtikrinti pagrįstą antstolių ir notarų paslaugų kainą, prieinamumą ir veiklos priežiūrą

Valstybė perdavė funkcijų vykdymą antstoliams ir notarams, bet nesiimama pakankamai priemonių, kad šios funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos antstolių ir notarų teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina. Tai rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – atliktas auditas „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“.

Kasmet fiziniai ir juridiniai asmenys antstoliams sumoka apie 30 mln. Eur, notarams – apie 45 mln. Eur atlygio. Apie pusė gaunamų pajamų panaudojama darbuotojų atlyginimams, buveinių išlaikymui ir kitoms veiklos sąnaudoms padengti, likusios yra antstolių ir notarų grynosios pajamos. 2018 m.  vienas antstolis per mėnesį gavo nuo 0,6 iki 26,2 tūkst. Eur, vienas notaras – nuo 1,3 tūkst. iki 34 tūkst. Eur grynųjų pajamų.

„Teisingumo ministerija nevertina, kokios sąnaudos reikalingos sukurti tinkamas antstolių ir notarų klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus valstybės pavestoms funkcijoms atlikti, kokios turėtų būti antstolių ir notarų grynosios pajamos, kad būtų užtikrintas įstatymuose įtvirtintas jų ekonominis nepriklausomumas, todėl negali nustatyti ekonomiškai pagrįstus antstolio vykdymo išlaidų dydžius ir notaro atlyginimo įkainius“,  – teigia Rasa Rakauskienė, Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

Pagal teisingumo ministro nustatytus įkainius atlygis antstoliui didėja didėjant išieškomai sumai. Nustatyta minimali atlygio riba, todėl išieškant skolas iki 60 Eur, kurios sudaro apie trečdalį visų išieškomų  skolų, skolininkas antstoliui už išieškojimą turi sumokėti iki 10 kartų daugiau už skolą.

Kiek teks sumokėti už notarinių veiksmų atlikimą, priklauso ne tik nuo nustatytų notaro atlyginimo įkainių, bet ir nuo notaro sprendimo. Didžioji dalis (71 proc.) įkainių nustatyti intervalais, kurių minimalus ir maksimalus dydis kai kuriais atvejais skiriasi daugiau negu 3 kartus. Pavyzdžiui, už naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo sutarties patvirtinimą priklausomai nuo notaro sprendimo gali tekti sumokėti nuo  29 iki 121 Eur, už 100 tūkst. Eur vertės nekilnojamojo daikto panaudos sutarties patvirtinimą – nuo 205 iki 605 Eur. Jei notaras nuspręs, kad sandoris sudėtingas, gali tekti papildomai sumokėti ir už sandorio projekto parengimą, ir už teisinę konsultaciją.

Audito metu negalėjome įvertinti, kaip notarai faktiškai taiko teisingumo ministro nustatytus įkainius ir pagal juos apskaičiuoja konkretaus notarinio veiksmo kainą, nes ministerija praktinio įkainių taikymo neanalizuoja, o Lietuvos notarų rūmai atsisakė auditoriams sudaryti galimybę susipažinti su notarų dokumentais ir įvertinti, kaip jie pagal nustatytus įkainius apskaičiuoja notarinio veiksmo kainą.

Kita nustatyta problema – ne visiems Lietuvos gyventojams vienodai prieinamos antstolių ir notarų teikiamos paslaugos. Galimybės notarines paslaugas gauti el. būdu nėra, o antstoliams vykdomuosius dokumentus el. būdu 2019 m. pateikė tik 1 proc. fizinių ir 6 proc. privačių juridinių asmenų, todėl išlieka svarbus fizinis paslaugų prieinamumas. Šešiose (iš 17) veiklos teritorijose antstolių kontoros susitelkusios viename teritorijos miestų, 4 savivaldybėse notarų nėra, todėl gyventojams antstolių ir notarų paslaugų tenka vykti daugiau kaip 50 km atstumu.

Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai rekomendavome iš esmės pertvarkyti antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo mechanizmą, numatyti priemones prieinamumui gerinti, tobulinti veiklos priežiūrą ir kontrolę, ištaisyti kitus audito metu nustatytus trūkumus. Įgyvendinus AAI pateiktas rekomendacijas, bus užtikrintas efektyvus antstoliams ir notarams pavestų valstybės funkcijų vykdymas.


Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai


Komentarams:
Rasa Rakauskienė,
Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
tel. 266 6718, el. p. rasa.rakauskiene@vkontrole.lt

 

Už informaciją atsakingas Komunikacijos skyrius
Informacija atnaujinta 2021-01-04

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Biudžetinė įstaiga

Pamėnkalnio g. 27 (įeiti iš V. Kudirkos g. 15), 01113 Vilnius, tel. (8 5) 266 6752, el. paštas info@vkontrole.lt, kodas Juridinių asmenų registre 188659229.