Valstybės kontrolės

Naujiena


2018-03-19

Valstybės kontrolė: Lietuvos teisėkūra – neefektyvi

Teisinis reguliavimas turi būti kokybiškas, nes tvarkomi visuomeniniai santykiai, užtikrinamas tinkamas valstybinių funkcijų vykdymas, sudaromos sąlygos visuomenės ir valstybės efektyviam vystymuisi. Teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir veiksmingumas priklauso nuo jo kūrimo arba kitaip – teisėkūros – proceso ir jo kokybės. Šiuo metu fragmentiškai ir nekokybiškai atliekamos teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatai nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą, o tai neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, rodo atliktas Valstybės kontrolės auditas „Teisėkūros procesas“.

Auditas taip pat parodė, kad veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, o neretai pastebima, kad tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės. Nepaisant egzistuojančios formaliosios teisėkūros sistemos, jos realizavimas nėra efektyvus.

Nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms.

Teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymo projektų. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų. Pavyzdžiui, Estijoje skubos tvarka priimama apie 10 proc. įstatymų.

„Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, kas turi būti daroma tik išskirtinais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visų susijusių rizikų ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Valstybės kontrolės duomenimis, beveik 70 proc. siūlymų svarstyti įstatymų projektus skubos ir ypatingos skubos tvarka buvo pateikta motyvuojant, kad Lietuva vėluoja perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Parengti ir priimti įstatymus, kuriais perkeliamos direktyvų nuostatos, Lietuvai kaip ir kitoms ES valstybėms narėms paprastai nustatomas 2 metų terminas. Be to, Lietuva į nacionalinę teisę vėlavo perkelti 54 proc. ES direktyvų, kurių perkėlimo terminas suėjo 2014–2017 m. I pusm.

Audito metu taip pat buvo nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo. Visuomenės įsitraukimas svarbus, nes tik tokiu atveju sukuriamos sąlygos įvertinti jos lūkesčius. Aukščiausiosios audito institucijos duomenimis, net 11-ai iš 14-os ministerijų trūksta informacijos apie galimus konsultavimosi su visuomene būdus ir jų taikymą. Nepakankamai konsultuojantis rengiant įstatymų projektus, konsultacijos persikelia į Seimą – dėl to ilgėja įstatymų projektų leidybos procesas ir didėja Seimo komitetų darbo krūvis.

Po atlikto audito „Teisėkūros procesas“ Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei pertvarkyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką. Siekiant sudaryti sąlygas tobulinti teisėkūros procesą, Vyriausybei taip pat nurodoma užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą.


Valstybinio audito ataskaita: Teisėkūros procesas

 
Komentarams: Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė, tel. 266 6704, el. p. zivile.simonaityte@vkontrole.lt

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Pamėnkalnio g. 27, LT-01113 Vilnius
www.vkontrole.lt