Valstybės kontrolės

Naujiena


2020-09-23

Ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti vidaus ir išorės rizikas

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos (Fiskalinės institucijos) funkcijas, atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

2020 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas susitraukė mažiau nei tikėtasi – 1 proc. Geresnius ekonomikos rezultatus lėmė atsigaunanti mažmeninė prekyba, pramonė ir mažesnis, nei laukta, prekių ir paslaugų eksporto kritimas.

Nemažėjantys išorės ir vidaus rizikos veiksniai palaiko namų ūkių ir verslo atsargias nuotaikas. Dėl COVID-19 sumažėjusi pasaulio ekonomikų vidaus paklausa neigiamai veikia euro zonos užsienio prekybos apimtis. Besitęsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos konfliktas, stringantis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas, politinis neapibrėžtumas kylantis dėl JAV prezidento rinkimų didina nestabilumą pasaulyje ir gali neigiamai paveikti ES išorės paklausą. Atitinkamai, tai mažintų ir Lietuvos eksportą.

Tuo tarpu vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su COVID-19, vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis. Dėl dabartinės demografinės situacijos ir neapibrėžtumo išlieka rizika, kad užimtųjų skaičius gali mažėti labiau, nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui dar labiau silpnėtų vidaus paklausa.

„Sudarant valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, kai fiskalinės drausmės taisyklių taikymas laikinai susiaurintas, apdairus ir skaidrus biudžeto planavimas išlieka aktualus. Esant prastesniam, nei projektuota, pajamų surinkimui, svarbu užtikrinti atsakingą 2021 m. valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų planavimą. Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina stabilizuoti jos augimą ir numatyti mažinimo ateityje kryptį“, – atkreipia dėmesį Jurga Rukšėnaitė, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.

Ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2020 m. bendrasis vidaus produktas susitrauks 1,5 proc. 2021–2022 m. numatomas ekonomikos augimas, kurį skatins galutinio vartojimo išlaidos. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei kainos. Tačiau išlieka rizika, kad privataus vartojimo išlaidos galėtų kristi labiau, nei tikimasi, jei atsargūs vartotojų lūkesčiai pablogėtų suprastėjus ekonominei ar epidemiologinei situacijai. Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, svarbi tarptautinė prekyba. Suprastėjus užsienio prekybos partnerių ekonominiams rodikliams išlieka rizika Lietuvos eksporto augimo sulėtėjimui vidutiniu laikotarpiu.

Fiskalinės institucijos vertinimu, iki COVID-19 kilusi Lietuvos ekonomikos temperatūra 2020 m. II ketv. sumažėjo. Ekonominiams rodikliams gerėjant, atnaujintoje diagramoje pateikta III ketv. prognozė rodo, kad ekonomikos temperatūra, tikėtina, išliks žemesnė nei 2017–2019 m.

 

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

 

Komentarams:

Jurga Rukšėnaitė,

Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė,

tel. 204 7657, el. p. jurga.ruksenaite@ifi.lt

 

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Pamėnkalnio g. 27, LT-01113 Vilnius
www.vkontrole.lt