Išorės auditą atliekančių institucijų funkcijos

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė - prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas atlieka išorės finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą valstybės institucijose ir įstaigose, savivaldybėse, visų rūšių įmonėse, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip pusę balsų, įmonėse ir kituose juridiniuose asmenyse, kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė lėšų arba perdavė turto.

Valstybės kontrolė valstybinio audito mastui nustatyti atlieka strateginį tyrimą valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka. Valstybės kontrolė valstybinio audito mastą kasmet nustato valstybinio audito programoje, kurią, įvertinęs Seimo Audito komiteto pateiktas rekomendacijas, tvirtina valstybės kontrolierius. Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją.

Savivaldybių kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) - prižiūrėdamas (prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

Savivaldybės kontrolierius sudaro ir tvirtina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas.

LR Valstybės kontrolės ir Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų)atliekamo išorės audito tikslai:

Finansinio (teisėtumo) audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto metinius (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius ir pareikšti nepriklausomą nuomonę, ar jie parodo tikrą ir teisingą vaizdą arba yra parengti pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, taip pat įvertinti audituojamo subjekto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams ir pareikšti nepriklausomą nuomonę.

Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 

Veiklos audito rezultatai įforminami audito ataskaita, o finansinio (teisėtumo) audito – audito ataskaita ir išvada.

Valstybinis auditas atliekamas pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus, kurie skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“. Valstybinio audito reikalavimai parengti vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu, Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais Tarptautiniais audito standartais (toliau – Tarptautiniai audito standartai), Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartais.

 Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas – sprendimas. Valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas priima valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. Savivaldybės kontrolierius priima sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas.

Privačios audito įmonės atlieka išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą.